102. LAPIŲ LENKTYNĖS
Žaidėjų skaičius: 8 – 20 (porinis). Amžius: nuo 10m. Žaidimo vieta: kambarys, salė, pievelė. Priemonės: koks nors daiktas (kėglis, kamuoliukas, nedidelė trinka).
Išrenkamas žaidimo vedėjas. Kiti žaidėjai poromis (vienas už kito) sustoja ratu veidu į vidurį. Pirmieji porų žaidėjai, esantys rato vidinėje dalyje, - „lapės“. Rato viduryje padedamas „gaidelis“ (koks nors daiktas).
Vedėjui davus signalą (sušvilpus, suplojus ar pan.), lapės apsisuka, išlenda pro užpakalyje stovinčio žaidėjo išskėstas kojas, apibėga aplink, vėl įlenda ir čiumpa gaidelį.
Laimi žaidėjas, pirmas atlikęs užduotį. Porų žaidėjai pasikeičia vietomis (stovėję užpakalyje tampa lapėmis), ir žaidimas kartojamas. Žaidžiama, kol atsibosta.

103. BULDOGAI
Žaidėjų skaičius: neribotas. Amžius: nuo 10m. Žaidimo vieta: patalpoje, lauke.
Visi skautai išsirikiuoja į eilę šalia apibrėžto buldogo – poros skautų – saugomo ploto. Davus ženklą, visi turi perbėgti į kitą buldogų saugomo ploto pusę, p buldogai stengiasi juos pagauti. Jei buldogui pavyksta pakelti skautą taip, kad jis nesiektų žemės ir išlaikyti jį tol, kol suspės surikti „1 – 2 – 3“, pagautasis tampa buldogu. Vieno žmogaus negali gaudyti daugiau kaip 3 buldogai. Jei pagautasis sugeba priešintis tol, kol lėtai suskaičiuojama iki 10, jis paleidžiamas
Laimi paskutinis nesugautas skautas.

104. ESTAFETĖ SU BALIONAIS
Žaidėjų skaičius: 10 – 20. Amžius: nuo 7m. Žaidimo vieta: lauke, patalpoje. Priemonės: pripūsti balionai ir vėliavėlės kiekvienai komandai. Žaidimas lavina: bėgimo įgūdžius, smulkiąją motoriką.
Komandų žaidėjai išsirikiuoja voromis po vieną prie bendros starto linijos. Už 10 – 15m prieš komandą padėta vėliavėlė. Pirmieji komandų žaidėjai turi pripūstus balionus.
Po signalo šie žaidėjai, smūgiuodami balionus rankomis, bėga iki vėliavėlės ir grįžta atgal. Palietę komandos draugą, stojasi į voros galą. Kiti žaidėjai užduotį kartoja.
Laimi komanda, greičiau ir tiksliau atlikusi užduotį.

105. ZUIKIAI
Žaidėjų skaičius: 5 – 20. Amžius: 7 – 12m. Žaidimo vieta: ribota aikštelė. Jos dydis priklauso nuo dalyvių amžiaus ir skaičiaus.
Vienas žaidėjas – kurtas, kiti – zuikiai. Kurtas gaudo, zuikiai nuo jo bėga. Pagautasis tampa nauju kurtu, o buvęs kurtas – zuikiu. Jei žaidėjų daug, gali būti du kurtai. Žaidimas trunka paskirtą laiką.
Variantas I: kurtas gali pagauti tik atskirai stovintį ar bėgantį zuikį. Zuikis, kuriam gresia pavojus būti pagautam, gali būti kito draugo išgelbėtas. Susikabinusių zuikių kurtas liesti negali. Kaip tik kurtas prabėga, poromis eiti ar bėgti negalima.
Variantas II: ir zuikiai ir kurtas visą laiką šokinėja ant vienos kojos. Koją galima keisti. Tik sustoti galima ant abiejų kojų. Aikštelės dydį reikia sumažinti.

106. KINIETIŠKI ZUIKIAI
Žaidėjų skaičius: 5 – 20. Amžius: 7 – 12m. Žaidimo vieta: ribota aikštelė.
Vienas žaidėjas – kurtas, kiti zuikiai. Zuikiai bėga, kurtas gaudo. Pagautasis tampa kurtu. Tik kurtas neturi teisės pagauti tą, kuris pritūpia ir pirštu paliečia žemę. Tupėti galima tik tol, kol kurtas prabėga pro šalį. Kurtas negali stovėti vietoje prie tupinčio zuikio.

107. RAIŠASIS KURTAS
Žaidėjų skaičius: 5 – 20. Amžius: 7 – 12m. Žaidimo vieta: aikštė. Priemonės: nedidelis guminis sviedinys.
Viename aikštės gale žymėj pažymėti zuikių „namai“. Vienas žaidėjas – kurtas, kiti – zuikiai. Zuikiai bėga nuo kurto. Savo namuose jie neliečiami, taigi, ten zuikiai gali pasislėpti. Kurtas turi rankoje sviedinuką. Jis vaikosi zuikius, šokinėdamas ant vienos kojos ir stengdamasis į kurį nors zuikį pataikyti sviedinuku. Kai tik kurtas sviediniu pataiko į zuikį, jis jau gali bėgti, vydamasis jį ant abiejų kojų. Pagautasis zuikis tampa raišu kurtu, o kurtas – zuikiu.

108. GELBĖK!
Žaidėjų skaičius: 10 – 20. Amžius: 7 – 12m. Žaidimo vieta: ribota aikštelė.
Visi žaidėjai, išskyrus du, laisvai bėgioja po aikštelę. Vienas yra burtininkas: jis gaudo, antrasis nuo jo bėga. Pastarasis turi rankoje kokį nors daiktą – nosinę, akmenuką, lazdelę ar pan. Kai bėgančiam gresia pavojus, jis pribėga prie kito žaidėjo, jam paduoda į rankas daiktą ir sako „gelbėk“. Tada tas, paėmęs daiktą, turi bėgti nuo burtininko. Pagautasis keičiasi vietomis su burtininku.

109. UŽBURTIEJI
Žaidėjų skaičius: 10 – 30. Amžius: nuo 7m. Žaidimo vieta: ribota aikštelė.
Maždaug trečdalis visų žaidėjų yra burtininkai. Jie stengiasi pagauti kitus žaidėjus, kurie nuo jų bėga. Kiekvienas, primuštas burtininko palietimu, užburiamas ir turi stovėti tokioje padėtyje, kokioje burtininkas jį paliečia. Burtininkai sergėja užburtuosius ir tuo pačiu metu stengiasi paliesti kitus. Užburtuosius gali išvaduoti nepaliestieji, paliesdami juos ranka. Žaidimas baigiasi, kai burtininkai visus užburia.

110. AVYS IR VILKAS
Žaidėjų skaičius: neribotas. Amžius: nuo 9m. Žaidimo vieta: ribota aikštelė.
Žaidimo aikštė – pailgas keturkampis. Abiejuose aikštės galuose skersinėmis linijomis atskiriamos lygios dalys – ganyklos. Aikštės tarpas tarp ganyklų – laukas. Viename lauko šone išbrėžiamas kvadratas – vilko irštva. Vienas žaidėjų yra vilkas. Jis stovi irštvoje. Kiti žaidėjai – avys. Jie yra vienoje iš ganyklų. Vilkas iš irštvos šaukia avims: „Bėkit per lauką, kol vilko ten nėra“. Avys išbėga iš savo ganyklos, stengdamos perbėgti lauką ir nubėgti į antrą ganyklą. Vilkas šoka iš irštvos ir vejasi avį. Pagavęs nusiveda į savo irštvą. Paskui avys bėga atgal, o vilkas jų gaudyti išeina jau su pagalbininku – anksčiau pagauta avimi. Kai vilkas pagauna kelias avis, jos susikabina rankomis ir išbėgdamos su vilku pačios jau avių nebegaudo, tik stengiasi padėti vilkui, prie jo privarydamos avis. Gaudo tik vilkas. Avys negali prasimušti pro vilko pagalbininkų rankų grandį. Žaidžiama, kol pagaunamos visos avys. Vilku tampa paskutinė pagautoji avis.

111. VAGONAI
Žaidėjų skaičius: 10 – 40. Amžius: nuo 9m. Žaidimo vieta: aikštė ar salė.
Žaidėjai padalinami į dvi ar daugiau lygių komandų, stovi lygiagrečiomis, vienodo ilgumo voromis vienas paskui kitą. 20 – 30 žingsnių nuo vorų stovi žaidimo vedėjas. Jam davus ženklą, pirmieji vorų numeriai bėga aplink savo vorą, pribėgę prie savo antrojo žaidėjo, paima jį už rankos ir toliau bėga kartu aplink, paima trečiąjį žaidėją ir t.t. Paėmę paskutinį savo voros žaidėją bėga prie žaidimo vedėjo. Vora, kuri atbėga pirma prie vedėjo, laimi.

112. VĖLIAVOS ESTAFETĖ
Žaidėjų skaičius: 10 – 30. Amžius: nuo 7m. Žaidimo vieta: aikštė.
Žaidėjai padalinami į dvi lygas komandas. Kiekviena jų išsirikiuoja viena eile. Tarp žaidėjų paliekamas žingsnio tarpas, o tarp komandų 10 žingsnių tarpas. Pirmieji kiekvienos komandos žaidėjai turi po vėliavėlę (ar lazdelę su užrišta ant jos medžiaga ir pan.). Vienodu atstumu nuo abiejų komandų yra koks nors tikslas (pvz., siena, tvora, medis, įsmeigta į žemę lazda ir t.t.). Atstumas iki tikslo priklauso nuo amžiaus. Žaidimo vadui davus ženklą, pirmieji komandų žaidėjai su vėliavėlėmis bėga prie tikslo, paliečia jį ranka, grįžta prie savo eilės ir vėliavėlę paduoda antriesiems žaidėjams. Tie bėga vėl ir t.t. Laimi komanda, kurios paskutinis žaidėjas pirmas atbėga į savo vietą ir pakėlęs rankoje vėliavėlę sušunka „Baigėm“.

113. GYVIŲ LENKTYNĖS
Žaidėjų skaičius: neribotas, bet porinis. Amžius: nuo 7m. Žaidimo vieta: salė ar aikštelė.
Žaidėjai yra išsirikiavę lygiomis eilėmis prie pradžios linijos. 10 – 20m nuo tos linijos lygiagrečiai nubrėžiama kita linija. Žaidimo vedėjui davus ženklą, pirmieji komandų žaidėjai nurodytu būdu bėga iki antrosios linijos ir grįžta atgal. Komanda, kurios žaidėjas grįžta pirmas, gauna tašką. Laimi komanda, kuri surenka daugiausia taškų.
Žaidėjai turi bėgti ne paprastai, bet imituodami tą gyvį, kurio vardą pasako vedėjas: pvz., šunį (bėgti ant visų keturių, pakeliant kartu dešinę priešakinę koją ir kairę užpakalinę), dramblį pakeliant kartu dešinę priešakinę ir dešinę užpakalinę kojas), varną (bėgti paprastai, bet mosuoti rankomis lyg sparnais), varlę (pritūpus šokinėti) ir pan.

114. ESTAFETĖ SU BULVĖMIS
Žaidėjų skaičius: 10 – 50. Amžius: nuo 9m. Žaidimo vieta: aikštė. Priemonės: bulvės, akmenukai ar pan.
Žaidėjai padalinami į lygias komandas. Jos sustoja lygiagrečiomis voromis už pažymėtos ant žemės pradžios linijos. Lygiagrečiai šiai linijai už 15 – 40m yra kita – pabaigos, ant kurios prieš kiekvieną vorą žemėje yra nubrėžtas apskritimas. Prieš kiekvieną eilę, tarp pradžios ir pabaigos linijų, žemėje nubrėžiami nuo 6 iki 10 kryžiukų tarp kurių 1m tarpai. Prie kiekvieno kryžiuko padedama bulvė. Davus ženklą, pirmieji komandų žaidėjai bėga ir bėgdami renka bulves, kurias prie pabaigos linijos sudeda į savo apskritimą, po to žaidėjai grįžta prie komandų ir paliečia antruosius numerius. Šie nubėga iki pabaigos linijos, paima iš apskritimo bulves ir bėgdami atgal vėl jas išdėlioja prie kryžiukų. Tretieji numeriai vėl bėgdami surenka bulves ir t.t.
Laimi toji komanda, kurios paskutinis žaidėjas pirmas grįžta prie pradžios linijos.

115. VINGIO ESTAFETĖ
Žaidėjų skaičius: 10 – 60. Amžius: nuo 9m. Žaidimo vieta: aikštė. Priemonės: lazdų tiek, kiek žaidėjų.
Aikštelėje pažymėtos dvi lygiagrečios linijos – pradžios ir pabaigos. Atstumas tarp jų priklauso nuo žaidėjų amžiaus. Visi žaidėjai padalinti į dvi ar daugiau lygių komandų. Kiekviena komanda vora sustoja prie pradžios linijos. Prieš kiekvieną komandą tarp pradžios ir pabaigos linijų viena tiesia kryptimi į žemę lygiais tarpais pribesta lazdų. Davus ženklą, pirmi kiekvienos voros žaidėjai bėga į tikslą, aplenkdami lazdas, tai iš vienos, tai iš kitos pusės. Pasiekę tikslą atgal jie sugrįžta tokiu pat būdu, tik bėga iš kitų lazdų pusių. Pirmas prie savo komandos grįžęs žaidėjas paliečia antrą, kuris po to pradeda bėgti, o pats atsistoja į eilės galą.
Laimi komanda, kurios paskutinis žaidėjas pirmas grįžta prie pradžios žymos.

116. SANDĖLIŲ SAUGOJIMAS
Žaidėjų skaičius: 16 – 24. Amžius: nuo 10m. Žaidimo vieta: aikštė. Priemonės: 12 lazdelių ar akmenukų.
Aikštė išbraižoma kaip parodyta piešinyje. Žaidėjai pasidalina į dvi lygias komandas. Kiekviena užima vieną aikštės pusę ir gina savo sandėlį A ir B, kuriuose padėta po 6 lazdeles.
Davus ženklą, kiekvienas žaidėjas stengiasi įeiti į priešininko sandėlį ir paėmęs iš ten vieną lazdelę (daugiau kaip vieną imti draudžiama), nunešti ją į savo sandėlį, nepaliestas priešingos komandos žaidėjo. Paliestieji tampa belaisviais ir lieka priešininko sandėlyje. Jei sandėlyje yra belaisvių, tai kiekvienas, imdamas iš sandėlio lazdelę, gali išvaduoti ir vieną belaisvį. Žaidžiama, kol visos lazdelės atsiduria viename sandėlyje, kurio savininkai laimi.

117. PRIEŠININKO PILIS
Žaidėjų skaičius: neribotas, bet porinis. Amžius: virš 12m. Žaidimo vieta: aikštė.
Žaidėjai dalinami į du būrius. Kiekvienas būrys išsirenka sau vadovą, kuris išskirsto žaidėjus: į sargybinius ir puolėjus ir nurodo jiems vietas.
Aikštė skiriama linija MM. Kiekvienoje pusėje nubrėžiamos pilys (a ir b), kuriose padedami kokie nors daiktai – „vėliavos“. Pilių dydis 2m2. pilys nuo vidurinės linijos turi būti per 15 – 20m.
Puolėjų pareiga – įbėgti į priešininko pilį (ten sulaukti daugiau savo draugų), paimti vieną „vėliavų“ ir sargybinių nepaliestiems atbėgti atgal į savo teritoriją. Sargybinių pareiga – paliesti bėgančius puolėjus, o ypač saugoti „ vėliavas“.
Su vėliava bėgęs paliestas žaidėjas ją atiduoda jį palietusiam sargui, kuris ją vėl nuneša į savo pilį. Paliestas puolėjas lieka stovėti toje pačioje vietoje ir laukia, kol jo draugas, bėgdamas į pilį, jį išvaduos, suduodamas jam ranka.
Pilyje priešininko puolėjus paliesti negalima.
Paliestieji, stovėdami už žingsnio vienas nuo kito, gali sudaryti grandį. Tada vienas iš grandies, paliestas laisvojo draugo ranka, tuo pačiu išlaisvina kitus ir visi bėga į pilį.
Bėgant iš pilies, vėliavą reikia nešti iškėlus rankoje.
Žaidimas baigiamas, kai pasibaigia nustatytas laikas arba, kai vienoje iš pilių nebėra „vėliavų“.
Laimi tas būrys, kuris suneša į savo teritoriją daugiau priešininko vėliavų.

118. VĖLIAVA
Žaidėjų skaičius: 10 – 30. Amžius: virš 12m. Žaidimo vieta: lygi 20x30 m aikštė. Priemonės: vėliavėlė.
Ant žemės užbrėžiamos aikštės ribos ir pažymimi „kalėjimai“. Žaidėjai pasidalina į dvi lygias komandas: „gynėjų“ ir „puolėjų“. Puolėjai stengiasi paimti vėliavą ir ją atnešti į savo „namą“. Gynėjai stengiasi ją apginti. Vėliava įsmeigta į žemę už 7 – 8 žingsnių nuo gynėjų namų. Abi komandos turi vadus.
Puolėjų vadas vieną iš savo komandos žaidėjų paskiria būti “vyčiu”. Jis turi kokį nors skiriamąjį ženklą (pvz., pasiriša virš alkūnės nosinę ar užsidera kepurę). Vyčio tikslas – ginti puolėjus ir jiems padėti paimti vėliavą. Jis gali aikštės ribose paliečiant “primušti” gynėjus, bet pats yra neliečiamas. Puolėjai ir gynėjai aikštės ribose gali vieni kitus “primušinėti” paliesdami ranka. Paliestieji eina į atitinkamus kalėjimus.
Žaidimas pradedamas vyčiui atėjus prie vėliavos, laisvai ją palietus ir pasitraukus truputį į šalį. Vyčio saugojami puolėjai, remdamiesi vado nurodymais, pradeda puolimą ir stengiasi pagrobti vėliavą. Gynėjai gina. Žaidimas baigiamas:
• kai puolėjams pasiseka paimti vėliavą ir ją atnešti į savo namą (laimi puolėjai);
• kai viena iš komandų netenka pusės savo žaidėjų (laimi priešinga komanda);
• kai gynėjai paliečia vėliavą nešantį puolėją (laimi gynėjai).
Taisyklės:
1. Vėliavą pagrobę puolėjai gali ją perduoti iš rankų į rankas, tik negalima jos pamesti.
2. “Vytis” negali žaidime liesti vėliavos.
3. Gynėjai ir puolėjai gali išeiti ar į savo ar į priešininko namus, kur jie neliečiami ir gali pailsėti, bet primušti namuose nieko negalima.
4. Gynėjai, pasislėpę puolėjų namuose ir išėję vėl į aikštę, netenka teisės primušti priešininką, kol negrįš į savo namą; tik po to jie vėl tą teisę atgauna.