Rugsėjis, 2017 m.
P A T K P Š S
        01 02 03
04 05 06 07 08 09 10
11 12 13 14 15 16 17
18 19 20 21 22 23 24
25 26 27 28 29 30  
Facebook
View skautai's profile on slideshare

Vadovas retai atsako skautui tiksliai...

Pavel M. | 2012-10-09

  - Mes girdėjome, kad jūs visada į klausimus atsakote klausimu, ar taip? 

- O kas jums tai pasakė?

Yra įprasta, kad skautų sueigos metu vadovas dažniausiai nieko neveikia, jo pagrindinis tikslas yra tik gerai pasiruošti šiai sueigai, o viską daro patys vaikai – bandydami vis atrasti kažką naujo šiame pasaulyje. Bet aš noriu pakalbėti apie tą retą atvejį – kai vadovas pats veda sueigą.

Mano manymu, vienas pagrindinių skautavimo tikslų yra išmokyti vaiką mąstyti ir priimti pagrįstus sprendimus, todėl jam pateikti jau paruoštą atsakymą yra tas pats kaip duoti raktą nuo spintos, ant kurios yra 10 spynelių – „Ai, kuriai nors vienai vis tiek tiks...“. Surasti tą reikiamą užims šiek tiek laiko, o kartais tai gali turėti įvairių pasekmių. Todėl vaiką reikia atvesti prie atsakymo ir tuomet jis net gali pasiūlyti daug įdomesnį sprendimą, negu jūs galvojate.

Pavyzdžiui, kai mokome vaikus kaip užkurti laužą, mes tai pradedame nuo pačių banaliausių klausimų: O kam tas laužas reikalingas? Iš ko užkurti? O jeigu žiema? O jeigu lyja? O jeigu sniegas? O jeigu potvynis? Kaip sukrauti? Su kuo užkurti? O tu pats bandei tuos pagaliukus trinti? ir t.t.

Vaikams šie klausimai bus nuobodūs, bet vėliau, kai jiems reikės priimti atitinkamus sprendimus, tai jiems gali tapti atraminiais taškais. Reikia tik išmokyti jų nuolat klausti savęs ir sugebėti savarankiškai atsakyti.

Manęs prašė pateikti geros sueigos aprašymą, bet aš, pasiremdamas visu tuo, ką jau paminėjau, pasiūlysiu paprastą skautišką užsiėmimą, kuris ugdo vaiko mąstymą. Kodėl užsiėmimą? Todėl, kad jis gali vykti bet kur ir bet kada: žygio metu, sėdint stotelėje, važiuojant traukiniu ir, aišku, sueigos metu – kur visi girdi vienas kitą ir yra laiko išklausyti. Daviau šiam užsiėmimui skiriamąjį vardą – „Situacijos“. 

Vadovas siūlo situacijos užuomazgą, o vaikai vienas po kita siūlo tos situacijos sprendimos būdą, o vėliau diskusijos būdu priimamas bendars sprendimas. Pirma – svarbu, kad kiekvienas pasiūlytų sprendimo galimybę, nes kitu atveju labiau kalbesni neleis pasisakyti tylesniam ar drovesniam. Antra – bendrai priimtas sprendimas yra svarbus komandos formavimuis, o tai skautybės ideologija labai akcentuoja. Vadovas žaidimo metu gali pridėti daugiau situacijos papildomų veiksnių, svarbiausia nebijoti laisvai kurti. Taip pat reikia įsidėmėti, kad nuo vienų situacijos klausimų galima pereiti prie kitų. 

Pavyzdžiai:

1) Kaip apsirengti, kai lauke +1 °C? O jeigu drėgna? O jeigu pučia vėjas? O jeigu lyja? O kas yra geriau: du nestori megztiniai arba vienas storas? O ar lietpaltis sušlampa?

2) Ką daryti, jeigu su rūbais įkritai į vandenį? O jeigu žiema? O jeigu miestas toli? O su kuo užkursi laužą?

3) Vėlų vakarą vaikštai mieste. Gatvėje nieko nėra. Tave pradeda sekti. Ką darysi?

4) Jūsų skilties laukia ilgas žygis. Jūs turite butelį vandens ir norite gerti. Ką darysite?

5) Šalia tavęs stovėjęs draugas nukrito. Ką darysi? O kaip atskirti nualpimą nuo saulės smūgio? Ką daryti, jeigu saulės smūgis? O jeigu nualpimas?

6) Tavo draugą nutrenkė elektra. Ką darysi?

7) Mieste tu pamatai žvėrį, kurio neturėtų būti mieste. Kokie tavo veiksmai?

8) Nešei rąstą ir savo drabužius susitepei sakais. Ką darysi? 

9) Kaip išmatuoti medį?

10) Tu atsilikai nuo viso būrio. Ką darysi? 

Vėliau situacijos užuomazgas gali siūlyti ne tik vadovas, bet ir patys vaikai.

Gilv. Pavel M.

Pavel M. | 2012-10-09
Saulius Arlauskas | 07:47 2012-10-09

Ir neduosiu aš jums žuvies, bet duosiu meškerę... ir gerai kai duodantis meškerę bent prieš tai ją buvo laikęs rankose :)

Rūta Jurkšaitė | 23:02 2012-10-11

Sauliau, like. ;D