Kas Naujo?

Skautų naujienos

2015-09-19

Kai švenčia skautija

Marijampolės skautai švenčia Lietuvos skautijos gimtadienį.

Rugsėjo 11 dieną, penktadienio popietę linksmai nusiteikę Marijampolės skautai rinkosi Marijampolėje, prie paminklo skirto Vytauto Didžiojo garbei, paminėti Lietuvos skautijos 20-metį. Netrukus ten įvyko iškilminga rikiuotė, aišku, negalėjome apsieiti, be bendros nuotraukos prie nuostabaus paminklo. Nusifotografavę žygiavome prie  Šv.  archangelo Mykolo bažnyčios, ten jau mūsų laukė iškasta duobė. Kol „legendinis“ klevas keliavo prie duobės, sustoję  ratu bandėme pajausti vienas kitą persiųsdami impulsus, galiu paminėti, kad su impulsais skautukai susitvarkė tikrai šauniai. Pagaliau atkeliavęs klevas, buvo pasodintas visų, ten buvusių skautų. Kiekvienas skautas prisidėjo prie medelio sodinimo, tai gi jis sulaukė tikrai daug dėmesio ir meilės.

O jam kompaniją palaikyti palikom kuolelius, virvę, žemę ir vandenį. Kunigas Vidmantas palaimino klevą ir visi kartu pasimeldėme už medelį, kad jis augtų ilgai ir užaugtų didelis. Kai užaugs skautai ir žengs prie altoriaus, pamatę gražų ir didelį klevą prisimins savo gražius skautavimo metus ir, kad jie jį sodino.

 Po tokių didelių darbų ėjome į parapijos salę švęsti šventę, juk Lietuvos skautijai jau 20 metų!Susėdę visi į vietas laukėme kol per televizorių „Panasonic“ pagaliau rodys laidą “Kai švenčia skautija“, bet galiausiai mūsų antena pagavo ryšį su palydovu. Pirmiausia rodė laidą, kurioje buvo kviečiami Marijampolės skautai, kurie skautavo prieš 20 metų, t.y .Janina Lebskienė, Vidmantas Striokas ir kiti vadovai ,kurie jau netoli skautavimo 20-mečio. Buvo išties įdomu išgirsti, kaip skautai atrodė anksčiau, ką jie veikė, kaip vykdavo stovyklos ir t.t.

  Po įdomių istorijų pažaidėme žaidimą, kuriame reikėjo būti labai atidžiam ir greitam. Pramankštinę kojas ir akis, lavinome savo balsą dainomis, bet galiausiai supratom ,kad mes jau gerai nebematome televizoriaus. Teko gamintis akinius, o kas žino gal gyvenant miške prireiks akinių medžioklėje, juk skautas turi būti geras žvalgas.

Kai jau pradėjo ryškėti vaizdas akyse televizoriuje rodė laidą „Juokingiausi skautų stovyklų vaizdeliai“. Vieni smagiai pasijuokė, kiti raudo iš gėdos, prisiminė linksmai leistą laiką, o treti, tiesiog džiaugėsi, kad gali pamatyti tai, ką patyrė kiti.Po smagaus žiūrėjimo visi su šypsenomis žaidėme žaidimą. O kaip gi gimtadienis be torto? Tortas su daina atkeliavo pas mus, visi kartu sudainavome Lietuvos skautijai „Su gimimo diena“, sugalvoję  skautišką norą užpūtėme žvakutes ir galiausiai skaniai suvalgėme tortą.

Bevalgant sesės Dominyka, Ema ir Justina sudainavo kelias skautiškas dainas ir aišku, skautiškai atsisveikinome. Dalyvavo Palaiminto Jurgio Matulaičio, Jono Totoraičio draugovės ir Vinco Kudirkos laivas.

Brolis Minijus teigia,jog "Skautų 20 metų minėjimas  sukėlė daug emocijų. Buvo smagu pasodinti medį, kaip simbolį, jog skautai ir toliau augs ir didės. Taip pat matyti tas senas nuotraukas kuriose tiek daug prisiminimų... Turiu pripažinti, kad matyti tuos vaizdus apie kuriuos jau buvau užmiršęs buvo tikrai gera".O sesė Aistė teigia,jog "Renginukas buvo išties smagus. Viskas prasidėjo rimtąja dalimi - rikiuote ir skautų klevelio sodinimu, sodinti skautų medelį buvo išties neįprasta, bet puiki patirtis, galbūt tai taps mūsų krašto tradicija? Linksmoji dalis buvo puiki, turėjome puikią galimybę pamatyti seses vedančias skautišką televizijos laidą ir kalbinančias mūsų krašto vadovus, kurie pasidalino savo mintimis bei įspūdžiais apie skautavimą prieš 20 metų. Manau, daug kam patiko tortas, taip pat ir man J buvo smagu šį jubiliejų paminėti tokia šaunia sueiga!" O vyr.skautė Rūta teigia, jog "Penktadienį vyko neeilinė sueiga - mes šventėme Lietuvos skautijos dvidešimtmetį!  Gausus būrys sesių ir brolių susirinko Vytauto didžiojo parke. Vėliau, Šv. arkangelo Mykolo bažnyčios šventoriuje, visi kartu sodino raudonlapį klevą. Marijampolės krašto dvasios vadas brolis kun. Vidmantas Striokas jį pašventino, visi kartu pasimeldėme. Na, ir aišku, nusifotografavome.  tada paskui vadovę ,gilvelininkę Audronę Levickienę ėjome į šalia esančius parapijos namus.Čia mūsų laukė televizijos laida. Jos metu išvydome mūsų krašto vadovus: Janiną Lebskienę, Filomeną Galavočienę, Jolantą [nepamenu pavardės :D], kun. Vidmantą, Audronę. Įdomu buvo išgirsti kaip viskas prasidėjo tada - senai senai... Ir palapinės statytos naktį ir netyčia pastatytos išvirkščiai... Ir tada skautavusieji vilkai - dabar jau suaugę!Visi kartu gaminomės akinukus super filmui apie skautus žiūrėti. Matėme krašte skautaujančių ar senai skautavusių veidus prisiminėme. Ech... Įvairūs prisiminimai užplūdo...  Na, o galiausiai - tortas ir žaidimai! Smagumėlis, skanumėlis! Šypsenos tik liejas iš veidų. Tai reiškia - buvo puiku!“

Straipsnį parengė sesė Justina .