2015m. Spalio 02-04 dienomis vyko Panevėžio krašto, Nevėžio tunto stovykla ,,Purpurinis vakaras" šioje stovykloje veiklos turėjo visi : ir jaunesnieji skautai (bei kandidatai į jaunesniuosiuos skautus), ir skautai (bei kandidatai į skautus), ir patyrę skautai (bei kandidatai į patyrusius skautus), o ir vadovam buvo į ką paganyti akis. Visi susirinkome Vilktupyje, žaliojoje girioje, kas statė palapines, kas tempė tentus, o kai kas kūrėsi nameliuose netoliese, o kai įsikūrė, susirinko gausus būrys stovyklautojų atidarymo rikiuotėje. Po rikiuotės, visi susirinko į atidarymo laužą, kur šoko ir dainavo. Ryte visi buvo žadinami šaukimu ,,keliamės" ir garso, kuris sklido trankant metalinius šaukštus į keptuvę ir metalinį dubenėlį. Po kėlimosi susirinko į mankštą, kuri visus išgelbėjo nuo rytinio drebulio. Visi žvalūs ėjo į programą. Stovyklos metu kai kas išsilaikė pionerijos, virėjo ir astronomo specialybes (kai kurias tik pabaigė laikytis), bei pradėjo laikytis žygeivio specialybę. Jaunesnieji skautai piešė, žaidė žaidimus, margino pašto dėžutę, skautai mokėsi užkurti laužą, rašyti slaptu raštu, žaidė žaidimus, mokėsi dainų. Na, o patyrę skautai, kurie nesilaikė specialybių, keliavo į orientacinį, kuriame ko gero labiausiai patiko punktas su maistine plėvele, nes keli stovyklautojai į stovyklą grįžo apsivynioję maistine plėvele. O po dienos linksmybių į rikiuotę įžygiavo šviežiai iškepti skautai. Na, o naktį, po laužo ir skautiškos duonelės kepimo, buvo pasitikti patyrę skautai, kurie ką tik davė įžodį. Juos pasitiko žvakių šviesoje su dainom ir pyragu. Visi miegoti nuėjo su šypsenom veide. Rytas, kaip ir visa stovykla, nebuvo nuobodus ir vyko paskutinė šios stovyklos programa. Panevėžio krašto skautai rodė savo išradingumą skautiškoje mugėje. Vieni darė tatuiruotes, kiti pardavinėjo bulves, balionus, apkabinimus... bet visgi , kaip ir priklauso, išradingiausi buvo patyrę skautai, kurie organizavo riterių kovas, o už reginį ėmė mokestį. Gaila, tačiau jeigu yra pradžia, būna ir pabaiga. Uždarymo rikiuotė atėjo nelauktai, tačiau visi buvo laimingi, niekas nenorėjo išvykti. O dabar visi laukia kitos stovyklos. Agnė Lukšytė