Žalumynų vainiko su žvakėmus, kurios uždegamos Advento laikui švęsti idėja priklauso vokiečių liuteronų pastoriui Johanui Heinrichui Wichernui. Jis dirbo su miestų vargšais ir įsteigė mokyklą neturtingiems vaikams. Advento metu vaikai vis klausdavo, ar jau atėjo Kalėdos. Pastorius ant vežimo rato pritvirtino vainiką, o jame įtvirtino 19 mažų raudonų žvakučių ir 4 dideles baltas. Kiekvieną Advento dieną būdavo uždegama po raudoną žvakelę, o sekmadieniais – baltą. Kalėdos ateidavo, kai būdavo uždegama paskutinė žvakė.

Broliai ir Seserys! Supraskite, koks dabar laikas. Išmušė valanda jums pabusti iš miego. Dabar išganymas arčiau negu tuomet, kai įtikėjome. Naktis nuslinko, diena prisiartino. Tad nusimeskime tamsos darbus, apsiginkluokime šviesos ginklais! Kaip dieną, elkimės padoriai, saugodamiesi apsirijimo, girtavimo, palaidumo, neskaistumo, nesantaikos ir pavyduliavimo. Apsivilkite Viešpačiu Jėzumi Kristumi ir nelepinkite savo kūno, netenkinkite jo geidulių (Rom 13, 11–14).

Beveik norėtųsi šiuos Šv. Rašto žodžius pasikabinti prieš akis visam advento laikotarpiui. Gal reikia taip ir padaryti? Kur nors netoli lovos, kad rytą pabudus akis badytų ir klaustų: ar tikrai pabudai? Kaip ne visi, kurie turi akis, mato ir ne visi, kurie turi ausis, girdi, tikriausiai ne visi, kurie atsimerkę, yra pabudę.

Tikrai teko sutikti rytą miške, kai dar tamsu, dar prieš švintant, tarsi mostelėjus dirigento lazdelei, staiga pragysta visi paukščiai. Nors dar tamsu, jie jau skelbia ateinančią aušrą. Panašiai ir mūsų sielos kviečiamos nubusti,