Kas Naujo?

Skautų naujienos

2015-12-04

Olá, escuteiros da Lituânia

Kaip aš rudenį susiradau atstovavimo kaklaraištį ir nuskridau į Porto. Bet ar tik tam, kad išmokčiau pasisveikinti portugališkai?...

Tik pradėjus kristi pirmiesiems rudens lapams, spalio 25-29 dienomis dar vis negalėjau pripažinti, jog ši vasara baigėsi, todėl, nors ir kaip kvailai beskambėčiau - užsimaniau ją prasitęsti. Na, juk skautė niekada nenustoja vilties :)  Todėl nieko nelaukiau, sėdau į lėktuvą skrendantį link Madrido, o vėliau tiesiai į Porto, Portugalijoje. Hm, ir ką gi aš ten veikiau? Deginausi? Oi ne ne, kas degintųsi su kaklaraiščiu? Gi visi žinom, kad galima labai juokingai nudegt,  juolab, kad beveik visą laiką lyjo:( Šįkart išsiruošiau į skautišką WOSM'o organizuotą renginį su ilgiausiu pavadinimu žemėje-"Network meeting: "Eyes open"- empowering young people to speak openly", skirtą suburti Europos regiono įvairių skautiškų organizacijų atstovus ir sukurti smagią bei produktyvią erdvę tinkamą aptarti mums visiems bendras skautiškas aktualijas.

 

Jei iš čia skaitančių yra tų, kurie yra dalyvavę "Skautų forume", tai šis renginys sukurtas gana panašiai, tik didesniais masteliais. Ir kad ir kokie skirtingi visi mes bebūtume, vistiek radome bendrų dalykų, problemų, kurios atrodydavo būdingos tik mums, tačiau apie jas kalbėjome bei nebijojome dalintis visomis patirtimis. Ir nesvarbu, ar tai buvo aptarta prie kavos puodelio ar lifte, svarbiausia, kad kartu radome ir daug bendrų žaidimų. Ojo, ši dalis geriausia.


Na bet nuo ko prasidėjo visas smagumas? Tikriausiai tada, kuomet stovėdama be galo ilgoje eilėje į antrąjį lėktuvą pradėjau žiūrinėtis nuorodas, kaip greičiau pasiekti savo viešbutį ir  pajutau, jog kažkas intensyviai dirsčioja per petį. Žinoma, mane suėmė juokas. Tą vaikinuką irgi. Mūsų pokalbis skambėjo maždaug taip: "Nebijok, nežadu nieko iš tavęs pavogti." "Kad nelabai turiu ką galėtum pavogti, nebent šiuos tris aplytus lapus" Jis juokėsi kokias tris minutes, nejuokauju, o aš tuo tarpu nejaukiai stovėjau  ir apsimetinėjau, kad turiu į ką dairytis. Rodos tai truko amžinybę, bet vėlgi, skautė kantri. "Ak, atleisk man, kartais įsijaučiu, dar neprisistačiau, aš skautas, iš Ispanijos". Aš iškart išsiviepiau ir pakišau kairę ranką. "Tuojaus, pasipuošiu kaip ir tu. Matau, kad keliaujam į tą patį renginį. Nieko prieš, jei palaikyčiau tau kompaniją?". Ir jau į lėktuvą sėdom besijaudindami mažiau. Išlipę sutikom dar dvi maltietes, kurios irgi skrido tuo pačiu lėktuvu, todėl sulyg ta akimirka kai pasiekėme viešbutį, bemaž, viską viens apie kitą žinojome.


Visas dienas teko gyventi su Ispane, kuri yra kilusi iš Šiaurės Rytų Ispanijos, kitaip - Katalonijos. Iškart susibendravom, todėl neslėpsiu, jog buvo įdomu išgirst iš pirmų lūpų, kuo skiriasi katalonų gyvenimas nuo kitų Ispanijos gyventojų. (Katalonija šiuo metu yra vienas iš autonominių Ispanijos regionų) Tikriausiai pagrindinis skirtumas yra kalba. Nors čia sugebėsi susikalbėti ispaniškai, katalonai didžiuojasi išsaugoję savo katalonų kalbą. Taipogi mokymosi lygis čia aukštesnis ir ženkliai skiriasi nuo likusios Ispanijos. Todėl daugelis net jei ir norėtų leisti savo vaikus mokytis Katalonijoj, tam kliudytų kalbos barjeras. Taip pat, pasak, skautės iš Ispanijos, jos kraštiečiai yra žymiai labiau atsidavę savo kraštui, jį myli ir brangina. O tai pasimatė jau pirmą sykį išsikalbėjus apie gražiausias pasaulio vietas- ji iškart pirmu numeriu paminėjo savo paplūdymį šalia namų. Na ir taip, skautauja jie atskirai, štai kodėl mano lėktuvo draugas nė nepažinojo mano kambario draugės :)


Ką gi mes veikėme visi susirinkę? Nenuneigsiu, daug diskutavom ir siūlėm idėjas kaip pristatyti skautus visuomenei, tačiau ne tik kaip gerinti savo įvaizdį, bet ir didinti žinomumą. Bet...gal būt mums to visai nereikia? Galbūt esame panašūs į belgų skautus, kurių kiekvieną sekmadienį pilnos gatvės ir eiliniui vaikui yra didesnė gėda nebūti skautu, nei nežinoti, kas tie skautai. Taip pat kaip teisingai kalbėtis su žiniasklaida? Galbūt teisingo atsakymo tiesiog nėra? Galbūt kiekviena organizacija turi savo politiką šiuo klausimu.  Tačiau ką radome bendro, tai kaip elgiamės atsitikus nelaimei ar kitam nemaloniam incidentui kilus organizaciniame lygmenyje ir ne tik. Žinoma! Skambiname savo vyr.skautininkams. Na smagu jei turi ir kitų numerių, ar brolių/sesių šalia, tačiau ką daryti kai reikia veikti vienam, o šalia nieko nėra, juolab, kad jis tikrai neturėtų nusiminti gavęs skambutį 3 valandą nakties? Taip pat kaip pritraukti naujų narių? O vadove vadove, mums tikrai tikrai to reikia? Taip. Atsiminkim, kad dažnai mūsų organizacija, kaip ir visos kitos, susiduria su problema, jog kartais mus palieka labai gerai ir įdomus žmonės. Priežasčių tam yra įvairių, tačiau kaip to išvengti?

 

Pavyzdžiui viena skautė iš Islandijos įvardyjo liūdną 13-16 amžiaus skautų problemą, palengva atsitraukti iš organizacijos veiklos, nustojant būt aktyviems įvairiuose renginiuose ir pan. Tačiau paklausus ar išnaudojo organizacija visus būdus, kurie pasiektų kiekvieną/konkrečią amžiaus grupę ir užkirstų tam kelią, gavome maloniai stebinantį atsakymą. "Visai nesenai pastebėjome, jog beveik niekas nebeskaito informacijos,  kuria dalinamės feisbuke ar savo organizacijos puslapy. Negalėjome patikėti, jog tikrai nieko nedomina kelionė į nemokamą stovyklą kitame pasaulio gale. Taip pat buvo sunku suprast, kodėl į itin smagius renginius, akcijas ar diskusijas įsitraukdavo tiek nedaug skautų, ypatingai to amžiaus. Ir sykį toptelėjo mintis, kad tiesiog gerą informaciją negerai pateikiame, todėl paleidome "snapchat" programėlę, kurioje pradėjome siuntinėti kaip įvairūs vadovai ruošiasi renginiams, kaip smagu išties yra važiuoti į kitą miestą ir atstovauti savo kraštą/regionąį ką kreiptis jei nori išmokti teisingai tai padaryti ir jūs nepatikėsite! Iš tiesų pastebėjome kaip greičiau pradėjo visi reaguoti ! Žinoma, labai nenorim tapti priklausomais nuo technologijų, tačiau tą akimirką atrodė, jog tai bus labai veiksmingas žingsnis, o jis toks ir buvo".  Kokiais būdais reikia bendradarbiauti su Nacionalinėm Jaunimo Tarybomis (mes Lietuvoje turime LiJOT'ą ir esame jų nariai) ir kokie stiprūs tampame kai užsimezga teigiamos, apsvarstytos ir ilgalaikės partnerystės.

 


Kad ir kaip mėgstame sakyti, jog skautai, mes esame taupūs, visgi finansinė parama yra ne viskas, kas yra svarbu norint įgyvendinti didesnius tikslus. Taipogi reikia rasti tinkamą platformą, kur mūsų organizacija turėtų galimybę reikštis, būtų matoma ir žinoma. Galbūt tai tereikia tų 10 minučių zip fm radijuje, kur skautai pataria kitiems žmonėms kaip naudojantis skautiška patirtimi gali nuversti kalnus, arba bent jau tarp tų kalnų nepasiklysti. O galbūt tai realybės šou apie kurį pasakojo tie patys belgų skautai, kelias savaites į stovyklas įsileidę kameras laidoje"Išlikimo" stiliumi ir leidusias rungtis skautiškoms komandoms, kurie per balas ir purvynus ne tik praleido smagiai laiką ir išsiaiškino kas gudriausias, bet ir taip sudomino žiūrovus, kad po kiekvieno naujo epizodo į sueigas ateidavo žymiai daugiau vaikų. Na ir paprasčiausiai, galbūt tai tas pats rašinukas perdiodinėje spaudoje, arba viešas apsilankymas pas prezidentę jos labdaringoje kalėdinėje mugėje.Juk paprasta, jei norime būti matomais, turime dažniau matytis :)


Taip pat tuo pat metu Porto vykęs kitas renginys "The academy", kuriame dalyvavo kiti lietuviai - Rūta, Dovilė ir Tadas buvo svetingas ir sujungė mus su jais. Čia iš gausybės sesijų buvo galima pačiam išsirinkti mus dominusias. Smagu buvo dirbti su tikrai daugiau už mane skautiškam kely patirties turėjusiais skautų vadovais, su kuriais planuojame įgyvendinti porą tarptautinių projektų. Todėl buvo tikrai smagu po ilgų intensyvių dienų darbo sutikti lietuvius ir vakarą praleisti su savais.


Žinoma, galėčiau dar daug papasakoti, tad jei norėsit, galit drąsiai klaust, tačiau pabaigai pasidalinsiu pora faktų/įdomybių apie šią kelionę:

 

  • Turėjau galimybę pristatyti mūsų bendrą skautišką pasiekimą, 2018 metais paskelbti skautų metais, visus iššūkius ir džiaugsmus, todėl  visų buvusių dalyvių vardu jums visiems perduodu be galo daug nuorširdžių linkėjimų ir sveikinimų.
  • Niekada dar nebuvau pakviesta į tiek daug skautiškų stovyklų, todėl jau žinau ką veiksiu kokius dešimt metų į priekį
  • Porto gamina pačias skaniausias sriubas, ir ne tik

  • Čia yra visdar veikiantis knygynas, kuriame buvo filmuotas Hario Poterio knygų ir burtų lazdelių parduotuvė. It's something...
  • Kadangi labai dažnai lyja, retas kas eina pėsčiomis, visi daugmaž sėdi į savo ledines mašinas ir rieda nuo kalniukų, kurių čia labai daug.
  • Sutikau Jorę, tik iš Slovėnijos.
  • Supratau, kad nuvykus į Porto ir nepasiplaukiot po nuostabiais tiltais besileidžiant saulei...

 


Tai tiek, kitą syk jei lėksit į Porto, raštelkit, pasakysiu kur rasti pačią gražiausią traukinių stotį :)

 

keliaukit kiek galit, o jei dar būsit netyčia kartu įsimetę ir skautišką kaklaraištį, tai išvis!

iki :)

 

kand. į vyr.sk. sesė Urtė