Kas Naujo?

Skautų naujienos

2016-09-01

O, Vasara!

Sesės Rūtos vasaros nuotykiai, prisiminimai ir įspūdžiai!

Visą šią vasarą, atrodo, lėkiau nesustodama. Vieni nuotykiai keitė kitus taip nepalikdami laiko ramiai pasėdėti namie. Tačiau aš tuo nesiskundžiu – pailsėti galima ir žiemos metu, o gera proga dažnai pasitaiko tik vieną kartą gyvenime. Taigi, aš noriu jums papasakoti apie savo vasarą ir ką jūs praleidote, jei nebuvote ten, kur buvau aš.

Pirmas vasaros renginys, kuriame buvau grįžusi po studijų buvo birželio 14-osios nakties trėmimų pavardžių skaitymas. Tai buvo nepamirštama naktis, kai net vėliausią nakties valandą stoji į gyvą eilę, kad galėtum prisidėti prie skaitymų ir paminėti ištremtuosius. Tas skaudus ištartas „negrįžo“ pripildė ne vieno skaitytojo akis ašaromis...  Fone matoma #Laisvė primena, kokie mes dabar laimingi, kad esame laisvi ir gal dėl to budėjimas prie vėliavos visai nebuvo sunkus. Dar vėliau supranti, kad trėmimai vyko ne tik šią, bet ir kitas naktis, tai mūsų nukankintų protėvių buvo dar daugiau ir kad visų jų pavardes perskaityti neužtektų paros laiko... Buvo gera stebėti, kaip jungiasi pro šalį einantys žmonės ir visi iki vieno užjaučia ištremtuosius. Tada pasijautė mūsų tautos vieningumas, kurio kartais pritrūkstame šiais laikais.

Kiek vėliau birželio mėnesį įvyko „Indėniada“ prie kurios organizavimo prisidėjau planuodama programą. Tai buvo pirma mano galvota programa, todėl labai jaudinausi, nors ir dalį programos tiesiog perėmiau iš prieš du metus vykusios „Indėniados“. Kadangi beveik visi dalyviai nedalyvavo praeitoje stovykloje, vaikams programa patiko ir tuo labai džiaugiuosi. Labai smagu buvo girdėti iš vedlių, kaip gentys tobulėja ir labiau susibendrauja tarpusavyje. Bendrystė ir skilties tobulėjimas ir buvo mūsų tikslas. Buvo gaila atsisveikinti ir išvažiuoti – šitiek visokių nutikimų, naujų pojūčių ir patirties įgyta. Dėkoju visoms gentims, jų vedliams ir štabui už smagiai praleistą savaitę!

Nepraėjus nė dviems savaitėms po „Indėniados“ atėjo laikas persikelti į akmens amžių, kur šiais metais skautavo kauno krašto skautai. Nors geografiškai ši stovykla vyko ten pat, kur ir indėnų, tačiau abi stovyklos kardinaliai skyrėsi. Indėnai labiau glaudėsi miške, akmens žmonės ant pievutės. Indėnai kariavo, akmens žmonės poilsiavo. Nors stovykla ir buvo 10 kartų didesnė dalyviu atžvilgu, vis tiek susidraugavau ir su naujais skautais ir susiradau seniai matytus. Noriu labai padėkoti sesėms, kurios statė dušą, sūpynes ir namelį medyje. Tikiuosi, kad ateinančiais skautijos pionerijos metais pastatysit dar įspūdingesnių statinių ir įrodysit sau, kad galit daugiau nei galvojot!

Taip pat labai geras būdas atostogauti yra keliauti. Daug kas keliauja po svetimas šalis, nematytus kraštus ir atranda utopinius miestus ir vaizdus, tačiau aš šią vasarą labiau keliavau mūsų šalelės kraštais. Ne visi supranta, kad čia pat gali atrasti ne mažiau stebuklingus ir visai dar nematytus kraštus. Juk turime mes begalę pažintinių takų visoje Lietuvos  teritorijoje, o dar daugiau lankytinų vietų, kurios ne visiems žinomos. Dabar didelė dalis lankytinų vietų yra atrestauruotos, todėl jas yra lengviau rasti. Pati šiais metais buvau Šiluvoje, prie gražiojo ąžuolo,  prie Samylų piliakalnio, Veliuonoje, Dūburio saloje, prie Puntuko akmens, medžių lajų take ir dar kur tik pasitaikydavo proga nukeliauti! Labai siūlau visiems susirasti internete lankytinų vietų žemėlapį ir aplankyti kurias nors artimas, bet dar neatrastas vietas.

Pabaigai, noriu padėkoti visiems, kurie prisidėjo prie mano vasaros įspūdžių ir nuotykių. Tikiuosi, kad visi iki vieno turėjot nepamirštamą vasarą, o jei ne – dar galėsit pasitaisyti kitais metais, tik nepamirškite, kad nuostabiai vasarai visada reikia žiupsnelio spontaniškumo ir tinkamos kompanijos!