Po šešių dienų Jėzus pasiėmė su savimi Petrą, Jokūbą ir jo brolį Joną ir užsivedė juos nuošaliai ant aukšto kalno. Ten jis atsimainė jų akivaizdoje. Jo veidas sužibo kaip saulė, o drabužiai tapo balti kaip šviesa.  Ir štai jiems pasirodė Mozė ir Elijas, kurie kalbėjosi su juo.^[i1] Tuomet Petras ir sako Jėzui: „Viešpatie, gera mums čia būti! Jei nori, aš padarysiu čia tris palapines: vieną tau, kitą Mozei, trečią Elijui“. Dar jam tebekalbant, štai skaistus debesis apsiautė juos, ir štai balsas iš debesies prabilo: „Šitas yra mano mylimasis Sūnus, kuriuo aš gėriuosi. Klausykite jo!“  Tai išgirdę, mokiniai parpuolė kniūbsti, labai išsigandę. Bet Jėzus priėjo, palietė juos ir tarė: „Kelkitės, nebijokite!“ Pakėlę akis, jie nieko daugiau nebematė, tik vieną Jėzų. (Mt 17,1-8)

II Gavėnios sekmadienio skaitiniai tarsi antras žingsnelis kelionėje į Jėzaus Mirties ir Prisikėlimo slėpinį. Šį sekmadienį Dievo Žodis nepaprastai skautiškas. Jėzaus su bičiuliais žygis, kopimas į Taboro kalną, ten nuostaba susitikimo, bendravimo iki „apsvaigimo“. Užsidegimas statyti palapines ir maloniai leisti laiką.

Gavėnios metu Šv. Rašto skaitiniai nuolat mus kviečia į nuotykius paežerėje, dykumoje, kalnuose. Siūlo paplaukioti su Jona, ar kaip šiandien, su Abraomu ieškot Dievo pažadėtos žemės, su Moze ieškot tėviškės, ar su Juozapu pabuvoti Egipto vergovėje... Dramatiškos tikėjimo herojų kelionės kviečia mus tapti perėjimų, perversmų, perkeitimų žmonėmis kurie nebijo atsiverti nežinomybės kelionei girdėdami tik padrąsinančius Jėzaus žodžius „Nebijokite“. Apaštalas Paulius primena Timotiejui ir mums, kelyje „kentėk Evangelijos labui jėga Dievo“, nes Jėzus „sunaikino mirtį ir nušvietė gyvenimą bei nemirtingumą savo Evangelija“.

Tad žvelgdami į Taboro „įvykį“ nenustembame išgirdę, kaip neišmintingai suglumo Petras ir jo bičiuliai „aš padarysiu čia tris palapines“ susidūręs su atpirkimo, išganymo, nemirtingumo tikrove. Jų Mokytojas surengė Dangaus – Amžinybės konferenciją: pranašas Elijas papročių, tradicijos atstovas, Mozė įstatymo pateikėjas ir saugotojas, iš šventųjų, iš anapus (Mozė miręs daugiau nei 1500 m., o Elijas beveik prieš 900 m.) ir jie paprasti žvejai. Mozė ir Elijas kalbasi su Mokytoju apie atpirkimą, dangaus karalystę ten Danguje ir jos perspektyvas čia žemėje Jo Mirtį ir Prisikėlimą. Dalyvauja visa Trejybė, nes Tėvas visa patvirtina „Šitas mano mylimasis Sūnus, kuriuo labai gėriuosi; jo klausykite“. Jėzus iš euforijos gražina kasdienybėn: „Kelkitės, nebijokite“. Petras dar nežinojo, kad jis atstovavo tikinčiųjų bendruomenės, Jokūbas tautos, Jonas – širdies meilės kelią link amžinybės slėpinių. Jėzus jau žinojo kaip greit mokiniai supras kas vyko Tabore. Šis įvykis liks padrąsinimo ženklu laukiančioje sunkioje išbandymų kelionėje. Jie netrukus kops į kitą Golgotos kalną, kur Jėzus išties rankas apkabinti pasaulį ir parodyti meilę iki galo.

Geroji Naujiena veda mus Jėzaus ir šventųjų takais, kad mes Gavėnios kelyje susižavėję jų pavyzdžiais retkarčiais užsuktume į maldos, pasninko, meilės darbų, valios ugdymo, tobulėjimo dvasia ir kūnu „palapines“. Jėzus primena, kad neverta statyti savanaudiškumo, savimeilės, savisaugos „palapinių“. Jėzus kviečia nesusivilioti apsistoti „palapinėse“, kurios siūlo gyvenimą be kryžiaus, papiktinimo ir kvailystės, kuriose nesislepia Mirties ir Prisikėlimo kelias.

Jėzau, pagelbėk Tave išgirsi ir nepamesti dangiškosios krypties mūsų keliuose. Leisk mus stiprinti Tavo Motinai Marijai, lydėti šv. Kazimierui, šv. Jurgiui ir kitiems šventiesiems, kad galėtume su Tavimi būti Taboro ir Golgotos slėpiniuose.

vyr. sktn. br. kun. Vidmantas Striokas