Kas Naujo?
Skautų naujienos
Brolis Antanas Vytautas Saulaitis gimė 1939 m. gegužės 28 d. Kaune, Antano ir Onos Lichtenšteinaitės Saulaičių šeimoje. Abu tėveliai buvo skautai - mama skaučių vadovė, išvertė Baden-Powellio „Skautybė mergaitėms“, o tėtis – draugininkas, tuntininkas, Tautinės stovyklos viršininkas.
1940 m. sovietams okupavus Lietuvą, Antano tėvai (kadangi abu buvo aktyvūs skautai), bijodami sovietų valdžios persekiojimo, išvyko į Rytprūsius, o po antros okupacijos šeima traukėsi į Rytų Vokietiją ir į Jungtines Amerikos Valstijas. Iš pabėgėlių laikmečio brolis Antanas labiausiai atsimena, kaip kiekvieną sekmadienį dipukų (karo pabėgėlių) stovyklos aikštelėje uniformuoti skautai keldavo Lietuvos vėliavą, taip pat atmena stovyklų laužus. Jau būdamas JAV, brolis Antanas davė skauto, vėliau skauto vyčio įžodžius. Pradėjęs chemijos studijas jėzuitų Fairfieldo universitete, įstojo į Studentų skautų korporacijos „Vytis", Hartfordo skyrių. Studijų metais labai aktyviai skautavo, ėmėsi įvairių atsakomybių ir pareigų, dažniausiai kelių iš karto. Buvo metų, kai vienu metu jis ėjo net trejas pareigas, nuo skautų draugovės draugininko iki Tarybos nario. Vedė skautus į iškylas, žygius, organizavo sąskrydžius, stovyklas. Ėmėsi vadovų rengimo. Buvo aistringas laužavedys, priklausė tarptautiniam skautų laužavedžių klubui, paruošė vadovėlį „Stovyklų vakarai“. Prisidėjo prie skautiškos spaudos leidybos, ne tik rašė straipsnius, bet ir redagavo skautų leidinius („Mūsų lapinė“, „Semper Vigilaus“, „Budžiu!"). Jam suteiktas vyr. Skautininko vyresniškumo laipsnis.
1961 m. jis įstojo į Jėzaus Draugiją, o 1969 m. buvo įšventintas kunigu.
Septynerius metus, 1970 – 1977 m., dirbo misijoje Brazilijoje. Mokėsi brazilų kalbos, stebėjo papročius, kultūrą, perprato indėnų pasaulėžiūrą, pamilo tą kraštą – „subrazilėjo“. Rūpinosi Lietuvių bendruomene Brazilijoje, lig šiol jam kartais tenka jai atstovauti. Brazilijoje drauge su kitais lietuviais 1970 m. įsteigė tautinių šokių grupę „Nemunas“, buvo pirmasis jos šokių mokytojas. 1973 – 1978 m. vadovavo LSS Pietų Amerikos rajonui.
1977 m. sugrįžo į Jungtines Amerikos Valstijas, nes buvo perkeltas į misiją Čikagoje, kur 20 metų ėjo Jėzuitų vyresniojo pareigas jėzuitų Jaunimo centre Čikagoje.
1987 m. pirmą kartą dešimčiai dienų atvyko į Lietuvą ir joje vėliau reguliariai lankydavosi. Dalyvavo Lietuvos skautų sąjungos steigiamajame suvažiavime. Čia susipažino su kun. Sigitu Tamkevičiumi – pirmuoju skautų dvasiniu tėvu. Daug pagelbėjo s. M. Girčytei, br. R. Kačinskui ir br. V. Kiulkiui, kurie drauge įkūrė Kernavės tuntą. Brolis Antanas lankydavosi Kernavės tunto renginiuose ir stovyklose, aukodavo šv. Mišias Kernavės miške.
Lietuvoje atsikūrus skautams buvo daug entuziazmo, bet labai mažai patirties ir praktinių žinių apie skautavimą, todėl reikėjo metodinių leidinių vadovams. Brolis Antanas pasistengė, kad 1992 m. būtų atspausdintas antrasis jo parengtos knygos „Skautiškųjų vienetų vadovai ir vadovės“ leidimas (400 egzempliorių tiražu). Siuntė knygas, žurnalus, organizavo pirmuosius Lietuvoje vadovų mokymus prie Ūlos upės 1989 m. vasarą.
Kokią brolis Antanas matė savo misiją Lietuvoje? Kokius kėlė sau tikslus?
Prisidėti kuo gali, turint ribotus laiko išteklius. Skautiškoje programoje – stiprinti religinio ugdymo dalį, pamaldų jaunimui pritaikymą, kad jose būtų savos tradicijos ir apeigos, kitaip skaityti pamokslus, kad atlieptų jaunimo rūpimus klausimus ir gyvenimo tikrovę.
Dulskių šeima (JAV) susigrąžino namą Kaune ir atidavė jį Jėzuitams su pageidavimu, kad name vyktų jaunimo veikla. A. Saulaitis būdamas Provincijolu, darė viską, kad Jėzuitai šį namą išnuomotų skautams. Nuomos (panaudos sąlygomis) sutartis tarp Lietuvos skautijos ir Jėzuitų buvo pasirašyta, o kai buvo kilusi grėsmė būstinės netekti, skautai vėl kreipėsi į brolį Antaną su prašymu, tarpininkauti. Namą skautams pavyko išsaugoti.
Nuo 2014 m. Brolis Antanas gyvena Lietuvoje, padeda šv. Jonų bažnyčioje. Sugrįžęs į Lietuvą savo laiką pašventė rašymui, archyvų tvarkymui, indėnų legendų vertimui į Lietuvių kalbą. Kiekvienais metais Lietuvos skautų sąjungos brolių prašomas ir jų iniciatyvą palaikydamas, aukoja skautiškas mišias Prano Žižmaro mirties ir gimimo metinėms paminėti. Brangindamas misionieriavimo Brazilijoje prisiminimus, surinko daug archyvinės medžiagos apie indėnų tukanų gentį, o 2018 m. dienos šviesą išvydo knyga „Pieno ežeras".
Apie Misijas ir misionierius
Pasak kunigo, misionieriai šiais laikais tikėjimu dalijasi su kitais, gyvendami jų vietinėje kultūroje, pagal vietos mandagumo papročius, valgydami jų maistą, kalbėdami jų kalba. A. Saulaitis pažymi – žmogiški ryšiai visada yra mainai. Nuvykęs misionierius žiūri, ko gali žmones išmokyti, kaip padėti tuo, ką sugeba. „Aš iš indėnų išmokau kantrybės – ne su savimi, o su kitais žmonėmis. Sugebėjimas suderinti žmogaus laisves ir bendruomeninius reikalus yra didžiulis menas“, – sakė A. Saulaitis.
Bizonų kailių alternatyva
Šiuolaikiniai misionieriai gali padėti įvairiausiais būdais. Prieš 500 metų Šiaurės Amerikos prerijose buvo 35 milijonai bizonų. Vietos indėnai juos medžiojo maistui, jų kailiais rengėsi, naudojo įvairioms ritualinėms apeigoms. „Baltieji suprato – jei nebus bizonų, indėnai numirs badu. Bizonus ėmė masiškai naikinti, per ketverius metus jų liko tik apie 1 000. Tai šį tą pasako apie kai kuriuos baltus žmones“, – pažymi A. Saulaitis. Pagal indėnų tradiciją, kad jie galėtų susituokti, vietoje vakariečiams įprasto apsikeitimo žiedais, santuokos ceremonijos metu jaunikis ir jaunoji apsigobdavo tuo pačiu bizono kailiu. Išnaikinus bizonus nebeliko ką panaudoti santuokai. Jėzuitai misijose sugalvojo pagaminti skiautinius, tam tikras simbolines antklodes, kurias indėnai ėmė naudoti vietoje kailių. „Jie nepakeitė jų papročių ar tikėjimo, bet sudarė sąlygas, kad jie galėtų švęsti. Dabar indėnų katalikų bažnyčiose altorius yra išklotas tokiu skiautiniu“, – pavyzdį pateikia A. Saulaitis.
Misionieriai kitose šalyse - prieš 400 metų vienas jėzuitas supaprastino kinų raštą, simbolius, kad žmonės greičiau išmoktų kinų kalbą. Šį raštą iki šiol naudoja komunistinė Kinija. Afrikoje 80 procentų žmonių karštą maistą gaminasi ugnį kurdami malkomis. Taip buvo iškirsta daugybė medžių aplink gyvenvietes. Misijose dirbantys kunigai sugalvojo pasodinti tokius medžius, kurie greitai auga, reikia laužti tik jų šakas, o medis lieka sveikas – pavėsiui ir sulaikyti drėgmę žemėje. Vietiniai žmonės šią patirtį perėmė. Skautai iš Danijos vyksta į Afriką kasti šulinių. „Pagalvoji – kvailystė! Geriau paaukotų tuos pinigus, kur lėktuvo bilietui išleido ir kas nors kitas iškastų. Bet tai, kad jie nuvyksta dvi savaites kasti šulinius, pasaulį išmoko šio to apie žmones“, – sako kunigas.
Brolis Antanas pažymi – tikėjimą galima liudyti paprastais būdais. Misionieriauti galima ir namuose. Aktyviems katalikams siūlo eiti į vaikų namus, važiuoti į pustuščius kaimus, kuriuose sėdi tik vienišos močiutės. Viena jo bičiulė iš miesto nuvyko į vieną Žemaitijos kaimą pas vienišus senolius. Ten organizavo bitininkystės, nėrimo, vaistažolių rinkimo veiklą. Iš rankų darbo padarė tam tikrą verslą, bet svarbiausia – žmones sujungė bendram darbui. „Misionierystė, kaip sako Popiežius Pranciškus, yra ištiesti ranką ir širdį kitiems“, – apibendrina A. Saulaitis.
Misijų stotelės
2010 m. Kernavės tunto Jorių vyr. skaučių būrelio sesės sugalvojo tvarkyti brolio Antano rinkinius iš įvairių misijų. Dėžės su daiktais, atvirutėmis, knygomis buvo iškelti iš sandėlių ir pradėtas daryti dėžių turinio surašymas. Darbas buvo pavadintas „Misijų stotelės“ pavadinimu. Buvo surašyti brolio Antano surinkti daiktai, tie daiktai buvo surūšiuoti, padarytas katalogas, kur koks daiktas randasi. 2017 metais įsikūrė „Vyresniųjų skaučių židinys“, kuris toliau rūpinasi „Misijų stotelėmis“, pradėjo organizuoti parodas: krikščioniškų inkultūracijų atviručių parodą „Senis, sakalas ir karys“, Lakotų (Sioux), indėnų genties, skiautinio iš Rosebud rezervato Pietų Dakotoje. Šiuo metu rengiamos dar 2 parodos: keliaujanti, kuri aplankys skautus Tautinėje stovykloje, o po jos - skirtinguose Lietuvos miesteliuose, bei stacionari – Religinio paveldo muziejuje Vilniuje, 2018 m. pabaigoje.
https://www.facebook.com/events/199609540767565/
Norintiems paremti „Misijų stotelę“: Asociacija „Vyresniųjų skaučių židinys“, k. 304462690,
a.s. LT074010051004218024.