Seseriškas kuklumas - kas tai?

Eglė Liagaitė | 2018-08-31

Skautė kukli ir mandagi - ko gero, daugiausiai diskusijų sukeliantis priesakas, labai įvairiai vertinamas šiais lygių galimybių, kapitalistinės konkurencijos ir kūno kulto laikais. Gal iš tiesų kuklumas yra atgyvena ir skautams derėtų keisti šią šimtametę vertybę, o gal kartu su visuomene keičiasi ir mūsų kuklumo samprata?

 

Tiek daug galima kalbėti apie kuklumą... Todėl norėčiau apie viską pradėti nuo pradžių: aptarti, ko mus moko Bažnyčia, kaip kuklumą suvokia visuomenė ir, galiausiai, kas tai yra pasak žodyno.

 

Ko moko krikščionybė?

 

Dr. Alisa Miniotaitė sako, kad kuklumas - krikščioniška vertybė. Jis apsprendžia mūsų santykį su pačiu savimi, santykį su aplinkiniais ir santykį su aukštesne jėga.1

 

Biblija daug kalba apie kuklumą. Santykyje su Dievu jis apibrėžiamas kaip nuolankumas, nusižeminimas, paklusnumas aukštesnei jėgai. Dievas apdovanoja nuolankiuosius, tačiau jie turi siekti Jo malonės visą gyvenimą iki pat mirties: "Būkite tokio nusistatymo kaip Kristus Jėzus, kuris, esybe būdamas Dievas, nesilaikė pasiglemžęs savo lygybės su Dievu, bet apiplėšė save ir esybe tapo tarnu ir panašus į žmones. Ir išore tapęs kaip žmogus, Jis nusižemino, tapdamas paklusnus iki mirties, iki kryžiaus mirties. Todėl Dievas Jį labai išaukštino ir suteikė Jam vardą aukščiau visų kitų vardų. (Fil 2, 5-9)" Taip įvardijama biblijinio žmogaus siekiamybė - tarnauti Dievui ir dėl to po mirties patekti į rojų.

 

Tuo tarpu tarpusavio santykius krikščioniškasis mokymas siūlo remti ne paklusnumu, o meile, nes ji yra tiesiausias kelias į kuklumą: "Taigi, jeigu esama Kristuje kokio padrąsinimo, meilės paguodos, jei esama kokio Dvasios bendravimo, nuoširdumo ir gailestingumo, tai padarykite mano džiaugsmą tobulą, laikydamiesi vienos minties, turėdami vienokią meilę, būdami vieningi ir to paties nusistatymo. Nedarykite nieko varžydamiesi ar iš tuščios puikybės, bet nuolankiai vienas kitą laikykite aukštesniu už save ir žiūrėkite kiekvienas ne savo naudos, bet kitų. (Fil 2,1-4)" Būtent gailestingumas, gerumas, romumas ir ištvermė2 yra vartojami kaip kuklumo sinonimai šiame kontekste.

 

Santykis su savimi Biblijoje yra perteikiamas moderniai akiai keistu konceptu - jis aiškinamas kaip nusižeminimas prieš kitus, savo menkumo prieš Dievą įrodymas: "Du žmonės atėjo į šventyklą melstis. Vienas buvo fariziejus, o kitas muitininkas. Fariziejus atsistojęs sau vienas taip meldėsi: ‘Dėkoju tau, Dieve, kad nesu toks, kaip kiti žmonės ­ plėšikai, sukčiai, svetimautojai ­ arba va kaip šis muitininkas. Aš pasninkauju du kartus per savaitę, atiduodu dešimtinę nuo visko, ką įsigyju.’ O muitininkas stovėjo atokiai ir nedrįso nė akių pakelti į dangų, tik mušėsi į krūtinę, maldaudamas: ‘Dieve, būk gailestingas man nusidėjėliui!’ Sakau jums: šitas nuėjo į namus nuteisintas, ne anas. Kiekvienas, kuris save aukština, bus pažemintas, o kuris save žemina, bus išaukštintas. (Lk 18,9-14)" Šiandien, kai daug kalbame apie psichologinės sveikatos ir savivertės sąryšį3, biblijinis mokymas reikalauja gilesnių interpretacijų apie kuklumo ir savęs vertinimo priešpriešos egzistenciją.

 

Taigi, iš šių tekstų galime spręsti, kad krikščionybė kuklumą aiškina kaip įvairius santykius ir mūsų elgesį juose. Kai kurie sinonimai ir pavyzdžiai gana archajiški ir prašyte prašosi pasiaiškinimo, kad Biblija buvo parašyta prieš daugybę amžių, kai gyvenimą valdė viduramžiška pasaulėjauta. Tačiau iš kai kurių aprašytų situacijų tikrai galėtume pasimokyti, todėl religinę filosofiją siūlau vertinti kritiškai ir nepamiršti, kad nūdienos visuomenėje galioja kiek kitokios taisyklės.

 

Kaip kuklumas apibrėžiamas Dabartinės lietuvių kalbos žodyne4?

 

Debatininkai pataria: norint diskutuoti, verta pasitikrinti žodžių reikšmes žodyne. Dažnai jos gali atskleisti kitą sąvokos kampą arba kaip tik - užbaigti diskusiją. Kaip yra šįkart?

 

Kuklus -  1. neišdidus, neišpuikęs, drovus, padorus. 2. paprastas, be prabangos.

 

Kadangi definicijoje buvo keletas terminų, kuriuos interpretuoti galime taip pat plačiai kaip ir kuklumą, leidau sau patikrinti ir juos.

 

Išdidus - 1. jaučiantis savo vertę, pranašumą. 2. žiūrintis į kitus su panieka.

Drovus - 1. linkęs drovėtis, nedrąsus. 2. baikštus, bailus.

 

Atvirai? Toks kuklumo aiškinimas mane nustebino. Jeigu griežtesnius Biblijos pamokymus galime “nurašyti” religijos amžiui, tokį modernių kalbininkų požiūrį paaiškinti sunkiau. Ar tikrai kuklus lygus droviam? Ar tokios turėtume būti mes - modernaus pasaulio moterys ir merginos - siekiančios karjeros, keliančios sau iššūkius ir nebijančios išsakyti savo nuomonės? Kita vertus, būtent paprastos ir “nepasikėlę” stengiamės būti, ugdydamos naująją skautų kartą. Projektas drąsioms skautėms - išplėskime kuklumo sąvoką žodyne!

 

Ką apie kuklumą galvoja visuomenė?

 

Liaudies išmintis daug amžių diegė, kad kuklumas puošia. Tačiau šiandien apie žmogaus teises rašanti žurnalistė Sandra Vilimaitė atkerta, kad kuklumas - pasenęs dalykas ir turėtų užleisti vietą moderniųjų laikų vertybei - išdidumui5. “Kuklumą kaip puošmeną ypač įnirtingai bandoma įpiršti moterims, bet tiesa ta, kad kuklumu moteris galėjo pasipuošti tuomet, kai gyveno be teisės į mokslą, darbą, turtą ir priklausė nuo vyro, nes be kuklumo paprasčiausiai daugiau neturėjo kuo pasipuošti,” teigia ji. Iš šių ir daugelio kitų pasisakymų galime daryti išvadą, kad anksčiau kuklumas buvo laikomas gera žmogaus savybe, tačiau postmodernistinė visuomenį jį sieja su neišprusimu ir davatkiškumu.

 

Anksčiau minėta daktarė Alisa Minionaitė teigia, kad kapitalistinėmis salygomis yra beveik neįmanoma kažko pasiekti, jei esi kuklus1, nes žmogaus sėkmės raktas - kuo brangiau save parduoti. Ir tai yra tiesa - apklausos rodo, kad sėkmingais žmonėmis  yra laikomi individai, daugiausiai pasiekę finansinėje srityje ar turintys didžiausią įtaką kitiems žmonėms6.

 

Tai kaip gi elgtis šiais laukiniais kapitalizmo laikais, kai žmogaus kūnas ir asmenybė yra prekė, kuri turi būti aukščiausios kokybės, nes kitaip konkurencija paliks mus už borto? Ar įmanoma išlaikyti orumą ir kuklumą šiais seksualumo ir feminizmo laikais?

 

Šiandien man tik aštuoniolika ir negaliu jums atsakyti į šiuos klausimus. Tačiau galiu (ir labai noriu!) pasidalinti protingesnių už mane žmonių mintimis. Jūsų dėmesiui - šiuolaikinių brolių ir sesių mintys apie kuklumą, ką jis reiškia skautams ir kodėl vis dar jį turime savo vertybių sąraše.

 

“Visų pirma, tai nėra TIK seseriškas dalykas. Tai savybė, kai sugebi pagarbiai išklausyti kitą, nelipti jam ant galvos, nesusikoncentruoti į save. <...> Drovus žmogus tiesiog toks yra, jis nieko negali pakeisti, o kuklumas yra pasirinkimas, kai mąstai apie savo veiksmus ir nedarai beleko.”

 

“Kuklumas dažnai priimamas kaip davatkiškumas, bet tai yra visiškai skirtingi dalykai. Kukli - tai nebūtinai sijonas žemiau kelių - svarbiausia, kad ji savo elgesiu, savimi pačia nerodytų vulgarumo. Nes jeigu tu savo elgesiu provokuosi kitus su tavimi elgtis nepagarbiai, tai ir su davatkišku sijonu būsi nekukli.”

 

“Kuklus žmogus yra tada, kai žino, kas jis yra, tačiau kitam per prievartą nekiša savo nuomonės. Visi turėtų būti kuklūs iki tam tikro lygio, nes vulgarumas nepuošia nei vieno.”

 

“Kukli sesė realiai įvertina savo galimybes ir kartais moka nevaizduoti strong and independent woman, o nusileisti savo principams ir kukliai priimti nuoširdžiai siūlomą pagalbą. <...> Dabar, kai turime atskiras brolių ir sesių draugoves, dažnai paliekame kuklumo ugdymą iš mokėjimo priimti pagalbą pusės dvasinei programai ir tik pakalbame, tačiau daugiau jokių veiksmų nelabai imamės.”

 

“Kuklumas - tai savęs ir aplinkos jautimas. Jautimas, kad šitoj vietoj reikia kažką pasakyti arba kaip tik - patylėti. Jauti ir nesirenki savo veiksmo, kuris galėtų įžeisti. <...> Dažnai skautės pyksta, kad jos turi būti kuklios, o broliai gali būti riteriški. Ir mes todėl neakcentuojam šitos savybės labai - čia labiau gal dalykas, kurį šalia kitų dalykų išmokstam.”

 

“Seseriškas kuklumas - tai yra buvimas savo vietoj savu laiku, neišsišokimas ten, kur nereikia, bet savo nuomonės išsakymas tada, kada reikia. <...> Skautai kuklumą, kaip ir daugelį kitų dalykų, užgauna aštriau ir pradedi ne tik apie save mąstyt, saugikliai įsijungia visokie.”

 

“Kuklumas tai gebėjimas suteikti pirmenybę kitiems, kartais pamiršimas savęs, gerumas nieko nesitikint atgal. Net vilkai skiriasi nuo įprastų vaikų - jie žino, kad yra daugiau žmonių, kuriais reikia rūpintis, supranta, kad jie ne pasaulio bamba. O jeigu sesės sugeba būti kuklios, tai ir broliai galėtų bent kartais pabūti kukliais. Bent kartais.”

 

Labai tikiuosi, kad skaityti jums buvo taip pat įdomu, kaip ir man ieškoti informacijos. Esu beprotiškai laiminga, kad skautai kuklumą mato reikalingu žmogui dalyku ir interpretuoja šią vertybę taip skirtingai, tačiau kartu ir labai panašiai. Ačiū Jums, broliai ir sesės - jūs įkvepiate!

 

Kitomis pateiktomis kuklumo interpretacijomis tikrai nesiekiau nieko įžeisti ar pažeminti - manau, kad nuomonę turėtume susidaryti išklausę įvairių pusių, todėl labai kviečiu diskutuoti čia, susitikus rudenėjančiame miške prie laužo ar mieste puodeliui arbatos. Budėkime!

 

1 https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/komentarai/alisa-miniotaite-kodel-kuklumas-nebe-vertybe-500-911518

2 Kol 3,12

3 Health Education Research Vol.19 no.4, Oxford University Press 2004

4 Žodžių reikšmės naudotos iš http://www.lkz.lt/

5 https://www.delfi.lt/news/ringas/lit/sandra-vilimaite-moteriskas-kuklumas-kaip-senas-nunesiotas-skurlis-keliauja-i-pavesi.d?id=76470877

6 https://www.biographyonline.net/people/successful.html

 

 

Pat. sk. kndt. į vyr. sk. s. Eglė Liagaitė

 

Turinys nėra redaguotas

Eglė Liagaitė | 2018-08-31