Kas Naujo?

Skautų naujienos

2019-01-16

Apie Feliksą Šakalį arba gražių dainelių daug girdėjau

Šiais metais brolio Felikso Šakalio gimimo diena sutampa su mūsų konkurso finaline data, kas buvo ir kodėl mums toks svarbus šis brolis?

APIE FELIKSĄ ŠAKALĮ ARBA GRAŽIŲ DAINELIŲ DAUG GIRDĖJAU

 

 

Skautai daugumai žmonių asocijuojasi su laužais, stovyklomis, žygiais ir geraisiais darbais, tačiau dažnai pamirštamas dar vienas svarbus mūsų veiklos elementas - dainos. Pavyzdžiui, stovykloje daina skautą lydi kiekviename dienos žingsnyje: makštą dažnai darome lydimi šokio žingsnių, prieš maistą visuomet kartu giedame maldą, rikiuotėje vėliavą keliame himno žodžiais, o vakaro laužo programoje taip pat nepamirštame tiek liaudiškų, tiek skautiškų dainų. Miegoti neiname be švelniai liūliuojamos lopšinės. Todėl galima drąsiai teigti, jog muzika yra kasdienė skautiško judėjimo dalis. Ji mums ne tik padeda geriau pažinti Lietuvos istoriją ar gerai praleisti laiką, bet ir įrėmina skautiško judėjimo tradicijas ir dienos struktūrą.

 

Už daugybę savomis tapusių ir nuo skautiškos kasdienybės neatsiejamų dainų turime dėkoti ne kam kitam, o vienam iš skautiško judėjimo Lietuvoje atkūrimo iniciatorių bei lyderių - gilvelininkui vyresniajam skautininkui jūrų budžiui broliui Feliksui Šakaliui. Gimęs Rygoje 1917 m. lietuvių išeivių šeimoje, skautišką kelią pradėjo 1933 metais Rygoje veikusioje lietuvių skautų draugovėje, aktyviai veikė iki pat antrojo pasaulinio karo, kurio metu vedė skautę Onutę Leimontaitę ir grįžo į Lietuvą, kurią visuomet laikė tikrąja Tėvyne. Nors skautiška veikla sovietmečiu buvo draudžiama, “Kauno audinių” vyriausiuoju buhalteriu dirbęs brolis Feliksas atrado būdą puoselėti šį gyvenimo būdą - kartu su kitais aktyviais kauniečiais įkūrė Kauno turistų klubą, su kuriuo per dvidešimt metų išmaišė ne tik Lietuvą, bet ir kitas SSRS šalis. 1989 metais Feliksas Šakalys išrinktas į lietuviškosios skautijos vadiją, kurioje dirbo iki pat mirties, prisidėjo prie Lietuvos skautijos narystės Pasaulio skautų organizacijoje (World Organization of Scout Movement).

 

Visą gyvenimą brolį Feliksą lydėjo muzika - nuo kelionių uogauti girdint mamos traukiamas liaudiškas dainas iki tolimų žygių, kuriuose ilgus atstumus įveikti taip pat padėjo tik daina. Prisimindami jį, žmonės visuomet sako, kaip jiems įstrigusios Felikso dainos, tapusios geros nuotaikos šaltiniu ir aplinkiniams. Sukūręs Lietuvos skautijos himną ir 1998 m. tautinės stovyklos Nemunaityje dainą, jis visuomet minimas kaip absoliutų autoritetą ir pavyzdį demonstravęs skautas, kuriam skautiški priesakai buvo gyvenimo taisyklės, o šūkis “Dievui, Tėvynei ir artimui” - gairės. Optimistiškas, kuklus, geraširdis ir teisingas - taip jį apibūdina skautai, pirmieji davę įžodį jau Nepriklausomoje Lietuvoje.

 

Todėl kalbėdami apie šį skautiško judėjimo “ideologinį akmenį”, kaip brolį Feliksą Šakalį apibūdina jo auklėtinis skautininkas Vidmantas Striokas, negalime nepaminėti palikimo, kurį skautai švenčia kasmet minėdami brolio Felikso gimtadienį. Organizuojamas dukterų Rėdos Šakalytės, Almės Jurevičienės bei Lietuvos skautijos Pirmijos, jau dvidešimt metų sausio mėnesį aidi skautiškų dainų konkursas “Gražių dainelių daug girdėjau”, skirtas brolio Felikso Šakalio gimtadieniui paminėti. Konkurse kasmet dalyvauja per 200 įvairiausio amžiaus dainininkų, sulaukiame daugiau nei 450 žiūrovų. Šis renginys - ne tik būdas skautams pademonstruoti savo talentus ne prie skautiško laužo, bet ir vienas didžiausių Lietuvos skautijos bendruomenės renginių.

 

“Dar mūsų dainos neišdainuotos, dar mūsų laukia gerieji darbai,” - skamba žodžiai Lietuvos skautijos himne, todėl šiemet gražių dainelių klausytis rinksimės jau dvidešimtąjį kartą, finalinis konkursas vyks sausio 19 dieną, Studentų g. 48, Kaune, KTU Statybos rūmų aktų salėje. Bus renkami geriausi dainininkai keturiose amžiaus grupėse bei skautiškų šeimų kategorijoje, jiems prizus dalins ilgamečiai rėmėjai Skinija, Flintas, Tarzanija, Ledykla Lututė, Wilara, Ąžuolynės pramogų parkas, Baltijos arsenalas, Leidykla Kalendorius, Miegantys drambliai, Alma Littera, Terra publica, Lietuvos universitetų moterų asociacija, Europe direct Kaunas.

 

Straipsnio autorė - sesė Eglė Liagaitė iš Raganų draugovės.