Kas Naujo?

Skautų naujienos

2012-09-13

Savanoriavimas Bulgarijoje Šumeno skautų centre 2012 07 02-08 29

Savanoriavimas Bulgarijoje Šumeno skautų centre 2012 07 02-08 29

 

Savanoriavimas Bulgarijoje Šumeno skautų centre 2012 07 02-08 29

Šią vasarą turėjome dviejų mėnesių savanorystės nuotykį Bulgarijoje.  Labai norime pasidalinti savo įspūdžiais iš šios puikios vasaros!:) Dalyvavome projekte „Green Summer ll“, kurį rengė Šumeno skautų centras. Projekto tikslas buvo, vienijant savanorius iš skirtingų pasaulio šalių, pratęsti pernai metų projektą tvarkant Tarptautinio Šumeno skautų centro teritoriją. Projekte dalyvavo apie trisdešimt savanorių (ne visi iš jų yra skautai) iš Ispanijos, Lietuvos, Rumunijos, Prancūzijos, Lenkijos bei, aišku, vietiniai bulgarai.

Darbas:  Dirbome buvusioje jaunimo karinio apmokymo stovykloje, kuri buvo apleista daugiau nei 20 metų.  Ši teritorija yra pertvarkoma į Tarptautinį Šumeno skautų centrą. Praėjusiais metais savanoriai nudirbo labai reikšmingus darbus: iš pradžių žmonėms reikėjo iškirsti medžius, jog atrastų pastatus, takus, buvo įrengti dušai, tualetai, virtuvė, valgomasis. Tad šiemet mes atvykome į jau gerokai pasikeitusį ir atgijusį stovyklavimo centrą, tačiau darbo ten netrūksta ir dar ilgai netrūks:)

Taigi šiemet mūsų pagrindiniai darbai buvo tokie:  iš pradžių tvarkėme stovyklos teritoriją - pjovėme, grėbėme, po to ir deginome žolę, ravėjom ir tvarkėm lauko teatrą (iš čia pasklido populiarus posakis „bad grass never die“, kadangi teko kariauti su ta pikta žole), ruošėme vietą miške prancūzų ir bulgarų bendrai stovyklai. Vėliau prasidėjo „rimtesni“ darbai: teko ir žemes lyginti, ir duobes kasti. Taip pat stovyklos teritorijoje yra keletas apleistų begriūvančių pastatų, vieną iš jų nugriovėme. Viename iš tvarkomų pastatų padėjome išvedžioti laidus elektros instaliacijai.

Veikla neapsiribojo vien fiziniu darbu: kartu su vietiniais skautais atstovavom skautų organizaciją viename renginyje Varnoje, kur mums teko pravesti keletą smagių žaidimų. Taip pat linksminomės roko koncerte Šumene, o kitą dieną padėjome sutvarkyti koncerto teritoriją. Dalyvavome Bulgarijos istorijoje svarbaus mūšio restauravimo vaidinime.

Kartais būdavo sunku nusiteikti dirbti tą patį darbą vėl ir vėl, tačiau smagi draugų kompanija, pokštai praskaidrindavo dieną ir tapdavo daug lengviau.  Be to, turėjome šiek tiek daugiau laisvų dienų ar pusdienių, nes keletą kartų lijo (gal 7 kartus, o ne 7 savaites kaip Lietuvoje:)) bei buvo dienų, kai darbas buvo atšauktas dėl didelių karščių.

Dienotvarkė:  Mūsų dienotvarkė atrodė maždaug štai taip
7.30 Wake up
8.00 Breakfast
9.00-12.00 work ( HARD work!!)
13.00 Lunch + siesta (popiečio poilsis ispaniškai)
16.00-19.00 Work-work-work
19.30 Dinner
21.30 Feedback
22.00 Infinit - Fiesta (prie laužo) 

Vėliau programa buvo šiek tiek pakoreguota dėl karščio. Pradėdavome dirbti pusvalandžiu anksčiau ir po pietų dirbdavome nuo 6 valandos(tai reiškia dviem valandom ilgesnė siesta!:))

Po pietų bei vakarais sėdėdavome šalia virtuvės ir šnekučiuodavomės, juokaudavom. Labai dažnai vakarais sėdėdavome ir dainuodavome prie laužo. Turėjome progą mėgautis keleto talentingų muzikalių žmonių muzika, bulgarai netgi nufilmavo keletą klipų su jų dainomis youtube nuorodos -> 

Pirmomis savaitėmis žaidėm įvairius skautiškus ir neskautiškus žaidimus.  Vėliau juos pakeitė pašnekesiai. Vieną vakarą pasidarėme kiną po atviru dangumi. Taip pat Išbandėme stovyklos teritorijoje esantį virvių parką, norintys pasklandė ore su sklandytuvu bei kai kurie drąsuoliai išbandė šuolį su virve nuo Varnos tilto. Tad visos šios pramogos bei puiki žmonių kompanija neleisdavo nusistovėti darbo rutinai ir monotonijai. Kiekviena diena atnešdavo vis naujų patirčių, juokų ir nuotykių. Ir nors dienos atrodydavo ilgos, kadangi daug per jas nuveikdavome, tačiau du mėnesiai prabėgo greitai ir visai neprailgo.

Maistas: Mmmm.. Maistas buvo toks puikus, jog, deja, vietoj norėtų minus kelių kilogramų teko grįžti iš Bulgarijos su šiek tiek plius...  Pirmąjį mėnesį maistą gamino mūsų vadovas bei puikus kulinaras Dobo su dviejų savanorių pagalba: kiekvieną dieną po du žmones padėdavo šefui virtuvėje. Antrąjį mėnesį mūsų darbštuolė Justina buvo paskirta virtuvės galva. Prie Dobo virtuvės taisyklių „Easy, fast, delicious“ atsirado užrašas „lengvai, greitai, skaniai“. Be įprasto labai skanaus ir įvairaus bulgariško maisto susipažinome su ispaniška, lenkiška, rumuniška, prancūziška virtuve, aišku ir pačios pristatėme lietuviškus patiekalus. Visi liko labai sužavėti „lietuviškuoju salami“ – tinginiu, tačiau labai skeptiškai žiūrėjo į šviežių agurkų ir medaus derinį:)

Laisvalaikis: Oficialiai kiekvieną mėnesį turėjome po 8 laisvas dienas, kurias išnaudojome tikrai gerai. Laisvas dienas paprastai leisdavome visi kartu, kadangi keliaudavome. Pirmąjį mėnesį po renginio Varnoje pasilikome dar porai dienų. Mėgavomės puikiu paplūdimiu , aplankėme Balchik pilį. Taip pat ėjome į du turistinius žygius Šumeno apylinkėse. Pirmajame per dvi dienas įveikėme daugiau nei 30 kilometrų (patikėkit, tai buvo didelis iššūkis). Pamatėme labai gražius monumentus (koplytėles) uolose, nuo kurių vaizdas buvo atperkantis visas pastangas bei aplankėme įspūdingus urvus. Antrojo žygio metu miegojome ant plokštikalnio prie Madaros miestelio. Vieta buvo nuostabi! Stulbinantys peizažai dieną, kerinti magija stebint saulėlydį, užburiantis vaizdas naktį stebint miestų šviesas bei žvaigždėtą dangų, paslaptingai įtraukianti ryto aušra... Ir visa tai žiūrint ten pat, nuo to paties kalno viršūnės.

Taip pat be galo didelį įspūdį paliko kelionė po Bulgariją rugpjūčio 20-23 dienomis. Šalis tikrai turi ką parodyti – įspūdinga gamta, puikus oras... Keturios dienos per mažas laiko tarpas pamatyti visą šalies grožį, tačiau džiaugiamės, jog galėjom pamatyti nors dalelę. Taigi pamatėme du krioklius bei vieno iš jų ežere maudėmės, senovinį miestelį Etera, Šipkos monumentą ant kalno viršūnės, auksastogę ortodoksų bažnyčią, bei neapsakomą gamtos grožį ir didybę - Septynis Rila ežerus kalnuose. Visi, kas pamato nuotraukas iš šios kelionės, negali atsigrožėti vaizdais, o ar verta sakyti, jog gyvai vietos atrodo dar įspūdingiau..:)

Kultūra: Bulgarai, bent jau su kuriais teko susidurti, yra labai malonūs, paslaugūs, draugiški žmonės. Jie atviri bei emocionalūs. Nemėgsta būti lyginami su turkais. Turi „balkanų sindromą“ – amžina kova ir bandymas įrodyti, jog yra geresni už kitas balkanų šalis.:) Tačiau patys tai suprasdami, geba dėl to pasijuokti iš savęs. Taip pat bulgarai negali gyventi be mėsos, bulgariško sūrio, jogurto bei airano.  Taip pat labai populiaru pas juos sakyti „tuoj“, „po 5 minučių“, „rytoj“. Šie posakiai reiškia vieną ir tą patį, visai neturi tiesioginės loginės reikšmės. Greičiausiai tai atitinka“niekada“ arba amžinybę. J Bulgarai nesirūpina, jei vėluoja pusvalandį ar ilgiau. Juk laimingi žmonės laiko neskaičiuoja... Bet perpratus tokį jų būdą buvo smagu kartu su jais neskubėti :)

Atradimai:

Monika: Visiškai nesigailiu, kad išmainiau vasarą Lietuvoje į vasarą Bulgarijoje, jog neparagavau šviežių braškių, agrastų ir žirnių, nesimaudžiau ežere, nešvenčiau žolinių ar nevažiavau skinti aviečių Norvegijoje. Manau, jog gavau šimtą kart daugiau, nei būčiau pasirinkusi kurį nors kitą kelią. Sutikau būrį nuostabių žmonių, su kuriais puikiai praleidau laiką, sužinojau daugiau apie žmones ir kitas kultūras, atradau nuostabią šalį Bulgariją bei Šumeną, kuris visada liks mano širdyje, aukštą žvaigždėtą dangų, gyvenimo pamokas, bei tikiuosi, jog padariau šį tą naudinga projekto naudai . Dabar kaip sena močiutė krėsle sėdžiu ir su nostalgija prisimenu jaunas smagias dieneles. Labai labai džiaugiuosi, jog išvažiavau šią vasarą savanoriauti, bei raginu visus, jei tik bus galimybė pasinaudoti šia nuostabia gyvenimo siūloma galimybe! Ką reiškia tokia vasara sužinosi tik pats sudalyvavęs.

Justina: Džiaugiuosi šia nuostabia vasara ir proga pasavanoriauti. Manau, tai puiki galimybė išbandyti savanorystę, kadangi projektas trunka du mėnesius. Tačiau dabar, grįžus, netgi labai apmaudu, kad tie pora mėnesių prabėgo taip greitai. Mane sužavėjo šalis, jos gamta, puikus vasariškas oras, nuoširdūs bei atviri žmonės. Džiaugiuosi turėjusi galimybę pažinti Bulgarijos kultūrą ne iš trumpų vizitų muziejuose, bet pažindama žmones, išmokdama gaminti bulgariškus valgius, gyvendama toje šalyje. Tai tikras ir betarpiškas pažinimas. Tiesiog nepakartojama ir žodžiais neapsakoma vasara!

Nuoširdus ačiū Lietuvos skautijai, kuri rūpinosi mūsų dokumentais ir išvykimu!

Monika ir Justina