Gruodis. Nebuvo iš ko rinktis skelbiant mėnesio skautą, todėl ir nesirinkom.

Tai priminė vieną temą. Ką daryt, jei nori draugovėje skilčių (tų su 6 galvom, gairele, šūkiu ir skiltininku), bet nesidaro?

Kai mes buvom pat. skautės, skiltis nesidarė (nors vadovės visos iš eilės labai bandė), nes mums buvo smagu būt 14-os sesių krūvoje. Ką nors palikt kitoj skilty atrodė kaip didžiausias nesolidarumas ir nepagarba draugystei. Dar būna, kad skiltis nesusidaro, nes į sueigas ateina neaiškus ir kas kart vis kitokių veidų kiekis. Tada irgi nei šis nei tas, tenka laukti, kitų metų ir tikėtis, kad gal tada pavyks skiltis sudėlioti. Gal dar kokių variantų būna.

Visa laimė, kad skiltis yra metodas, o ne reglamentuota taisyklė. Koks skirtumas? Metodas lankstus, jį gali keisti pagal poreikius. Taisyklę apeidinėti gali, bet daugelis pasakytų, jog tai nelabai skautiška, nes nei tiesu, nei paklusnu.

Jei skiltis yra metodas, tada joje nebūtinai turi būti 6 žmonės. Nebūtinai ji ir per visus metus turi išlikti ta pati. Tuo labiau, ji nebūtinai turi susikurti taip, kaip tu šiuo metu įsivaizduoji.

Šios savaitės sueiga tegul būna kitokia. Pasiimkit nuostabią sesės Barboros knygą ir išsirinkit užsiėmimą. Su visais sueigos dalyviais.

Mokymasis bendradarbiaujant skautiškoje skiltyje - patarimai vadovams

Kas buvo entuziastingiausia(s)? Tegul kitą sueigą būna atsakingu už vieną panašų užsiėmimą. Kitą užsiėmimą tegul paruošia labiausiai nuobodžiavęs. Įsivaizduoju, kad galima kartoti 2-3 kartus.

Vadovo darbas per tą laiką stebėti, kaip kas elgiasi. Kas yra „zavadyla“, visus stumiantis į priekį? Kas vaidina labai gudrų, bet kai reikia prisiimti atsakomybę – pasiplauna? Gal yra tilusis „pilkasis kardinolas“, kuris nesigilina į aistras, bet esant reikalui ima ir padaro? T.y. žaidimai žaidimais, jie skautams. Vadovo darbas susidaryti turimų tipažų sąrašėlį ir nusipiešti piešinį kam su kuo gerai dirbasi, kas su kuo draugaujasi, o ką reikėtų paintegruoti. Tokį žemėlapį turint, turėtų būt galima judėti toliau.

Kitą sueigą pristatomas žaidimas. Visi gauna gudriai vadovo paruoštas roles ir apibūdinančias ką reikės daryti. Nieks nežino, kad rolės atitinka tobulą skiltį ir nežino, kad čia reikėtų dabar tokia jaustis, bet visiems aišku, kas yra kas. Pavyzdžiui:

Onutė – vadas. Reikia pasirūpinti, kad kitai sueigai būtų įgyvendinta gauta užduotis ir visi būtų prisidėję.

Marytė – draugystės ataše. Reikia pasirūpinti, kad naujokė Anzelmutė nebūtų pamiršta ir su visais susidraugautų. Taip pat, kad per sueigą būtų arbatos ir šokolado.

Aldona – planuotoja. Turi pasirūpinti darbų sąrašu ir padėti Onutei paskirstyti užduotis.

Anzelmutė – smalsuolė. Kadangi yra naujokė, turi ne tik įsitraukti į užduotį, bet ir sužinoti kuo daugiau apie visas seses, jų skautiškas tradicijas ir išmokti vieną jų mėgstamiausią dainą.

Birutė – atsakinga už visų sueigai reikalingų daiktų parūpinimą.

Maždaug taip. Tada turbūt reikėtų ir užduoties. Pavyzdžiui, skolinantis idėją iš paskutinių pirmadienio naujienų, pravesti sueigą vadovams. Arba sudalyvauti kalėdinėje elfų akcijoje. Sudalyvaut skautatinklio mėnesio iššūkyje. Svarbiausia, kad būtų paprasta.

Per likusį sueigos laiką (jo turėtų dar būt likę pusvalandis), visos turi apsitarti kaip ką darys. Apie savo roles kitoms sakyti negali, nes paskui per aptarimą reikės atspėti.

Palaukiam vieną savaitę (jei sueigos kas savaitę), jei kažką susitarta daryti jos bėgyje – verta mandagiai pasiteirauti Onutės, kaip sekasi ir ar nereik pagalbos/patarimų.

Per sueigą, kada jau vyksta užduoties įgyvendinimas, vėl labai sunku, nes reikia viską stebėti, kaip pasiruošta ir kas ką kaip veikia. Reikia susižymėti kuo daugiau gerų dalykų ir kelis ne taip pavykusius.

Po sueigos būtina padaryti aptarimą. Visos turi papasakoti, kaip sekėsi, paspėlioti kokia kurios buvo rolė ir kaip sekėsi ją atlikti. Būtinai – pasidžiaugti įgyvendinimu.

Pagal planą jau praėjo kokios 4-5 sueigos, todėl jos turėtų būti gerai įsivažiavusios į ritmą, todėl galima bandyt pasiūlyti pačioms sugalvoti kitą veiklą. Gal kuriai nors bus patikusi atsakomybė ir norės dar ką nors panašaus nuveikti. Jei ne, galima turėt kišenėje dar kokią temą, kad vėl visos kartu pasiruoštų kitai sueigai. Jei sekėsi, galima net ilgesnę, reikalaujančią kelių sueigų, sugalvoti.

Esmė ta, kad tokiu būdu skiltis formuojasi atvirkščiu būdu. Ji atsiranda ne todėl, kad atėjo vadovas ir pasakė „dabar jūs būsit skiltis“, bet neskubant, per daugybę užsiėmimų, mažų iniciatyvų, ji pati iš vidaus formuojasi. Tik atrodo paprasta – turbūt reikės laiko, kad visi pajustų smagumą būt atsakingais už sueigų turinį. Bet atėjus pavasariui, į sezono atidarymą važiuos jau ne palaida bala, o kažkas panašaus į skiltį, tik dar nežinančių, kad yra skiltis. Bus galima sugalvot kelias užduotis-užuominas, kad patys ateitų ir pasakytų „šitą, vadove, mes dabar būsim skiltis, jei ką“.

Reziumuoju:

1)      Jei neveikia punktai iš eilės, visada galima daryti nuo galo;

2)      Kas neeksperimentuoja, tas į mėnulį neskrenda;

3)      „Ask the boy“ – BP taip apibūdino, kas labiausiai tinka skautiškiems užsiėmimams;

4)      Geriausias komandos formavimo žaidimas – bendras darbas.

Pirmadienis jėga, nes gerų darbų pradžia! Padirbėkim.

S. Jorė