Kas Naujo?

Skautų naujienos

2013-03-14

Kandidatų į vyr. skautininkus atsakymai rinkėjams (II)

Kandidatų į vyr. skautininkus atsakymų tęsinys.

 

Dėl techninių problemų, tęsiame kandidatų atsakymų pristatymą čia. 

12. Kaip raginsite skautus aktyviau mokėti nario mokestį?

Ieva:

Tai nėra greitas procesas, tačiau palaipsniui įmanoma padaryti, kad visi neįteisinti skautiški vienetai būtų teisėti organizacijos nariai. Kaip rodo DTA projekto praktika, po projekto buvo įteisinti 7 skautiški vienetai – kodėl? Nes vadovai dalyvavo aukšto lygio mokymuose, buvo sukurtos visos motyvacinės priemonės, kurios skatina mokėti nario mokestį.

Taip pat esu susidūrusi su mažų miestelių problema, kadangi vaikai neturi pinigų nario mokesčiui. Pati taikiau savo sukurtą taupymo sistemą, todėl išgryninus ją su finansu skyriumi ir kraštų rekomendacijomis būtų parengtos gairės kaip surinkti pinigus LS nario mokesčiui.

Esminis dalykas su kuriuo dirbčiau – motyvacijos užtikrinimas vienetų vadovams, sumokėjus nario mokestį suteikiamos privilegijos dalyvauti renginiuose.

13. Ar esate patenkinti dabartine skautijos finansine padėtimi, ypač kalbant apie grynuosius pinigus-kasą, ir kokią ateities viziją apskritai tam turite?

Ieva:

Tik vyr. skautininkas ir kasininkas žino kokia padėtis organizacijoje su grynaisiais pinigais, todėl dabartinės situacijos vertinti aš negaliu. Grynųjų pinigų “vaikščiojimas” man visada atrodė pati paskutinė išeitis iš visų galimų, todėl ateityje planuočiau, kad organizacijoje nebebūtų grynųjų pinigų.Tiksliau atsakyti į šį klausimą galėčiau tik įvertinus realią situaciją, kad paskui galėčiau imtis priemonių.

Tomas:

Kalbant apie finansinę LS padėtį reikėtų atskirti du dalykus – lėšų pritraukimą ir apskaitą.

Atsakant į klausimą, turiu atsakyti – Ne, nesu patenkintas LS finansine padėtimi. Organizacija yra pilnai priklausoma nuo viešųjų remėjų, įvairių fondų projektinio finansavimo.  Neturime rimtų nuolatinių remėjų,  ar kitų pastovių pajamų šaltinių. Reikia pradėti sistemingiau dirbti siekiant didinti nepriklausomo finansavimo dalį. Praeitą vasarą organizuotos stovyklos „Skautai-neskautams“ yra puiki praktika.

Kalbant konkrečiau apie grynuosius pinigus (kasą) – manau, kad jos apskritai reikia atsisakyti.  Grynųjų pinigų „stumdymas“ organizacijos viduje sukelia apskaitos skaidrumo problemų, užkrauna popierinio darbo krūvį. Visas operacijas pilnai galima tvarkyti banko pavedimais. Šiais laikais kiekvienas turi banko kortelę ir el.bankininkystę, nario mokesčius ir dalyvio mokesčius galima  mokėti tiesiai Į LS sąskaitas. Tam nereikia kasos. Prireikus grynųjų pinigų atsiskaitymams tai nesunkiai galima sutvarkyti per centrinį buhalterį.

Žodžiu, manau, kad mūsų kasa yra senovinis reliktas, kurio vis nesiryžtame atsisakyti.

14. Kaip turi būti atstovaujama Lietuvos skautija valstybinėse institucijose? Jaunimo politikoje? Visuomenėje?

Ieva:

Manau būtų naudinga, kad Lietuvos skautija pradėtų daryti savo vidines pozicijas susijusias su jaunimo politika, mes, kaip skelbiantys, kad esame didžiausia jaunimo organizacija, turime turėti savo nuomonę ir ją viešai išsakyti, daryti spaudos pranešimus ir t.t.

Labai svarbus mūsų organizacijos atstovavimas yra tarptautiniame skautiškame lygmenyje, WOSM‘e įsitraukimas į darbo grupes, dalyvavimas Europos ir pasaulio konferencijose, renginiuose. 

Būtinai turime stiprinti organizacijos atstovavimą: LiJOT valdyboje ir jaunimo reikalų taryboje, dalyvavimas regioninėse jaunimo organizacijų tarybose (apskritųjų stalų veiklose); ŠMM dėl neformalaus ugdymo; SADM dėl jaunimo nedarbo; KAM dėl pilietiškumo programų. Kitose institucijose - dalyvavimas darbo grupėse, kur NVO kviečiamos pagal aktualias sritis. LRS - komitetų, komisijų posėdžiai, kuriuose kalbama apie aktualias jaunimo problemas ir sritis, kurios tiesiogiai siejasi su Lietuvos skautija.

Remiantis DTA projekto įgyvendinimo praktika, galiu teigti, kad buvo užmegzti bendradarbiavimo santykiai su bendruomenėmis, savivaldybių jaunimo reikalų koordinatoriais, kurie labai teigiamai žiūri į skautišką judėjimą ir nori aktyvaus bendradarbiavimo.

Tomas:

Manau, kad viskas prasideda nuo to, kokių interesų ar tikslų turime bendraudami su Valstybės ar savivaldybių insititucijomis. Ką norime nuveikti, dėl ko susitarti, kur vieni kitiems padėti? Kai atsakysim į šitą klausimą skirtinguose lygmenyse – tuomet bus paprasčiau bendrauti ir atstovauti LS. Jei turi konkretų tikslą – nesunku ir pas prezidentę ar į vyriausybę tiesiogiai nueiti.

Manau, kad tiesioginiai atstovai savivaldybių lygmenyje turėtų būti vienetų vadovai – tuntininkai, draugininkai ar kti aktyvūs savivaldybėje veikiančių vienetų skautai. Čia svarbus yra mūsų dalyvavimas savivaldybėse veikiančiose jaunimo organizacijų tarybose - apskrituosiuose staluose. Turime naudotis šiuo įrankiu, ir drauge atstovauti savo interesus bendraujant su valdžia.

Visuomenėje kiekvienas iš mūsų atstovaujame skautiją, kai pasakojame žmonėms, kad esame skautai ir savo pavyzdžiu parodome, kad skautais būti verta. Tačiau ypač svarbios tos situacijos, kai būname su skautų uniforma ar veikiame skautų vardu. Čia labai svarbu, kad visi suprastume, jog būdami viešumoje su uniforma ar kaklaraiščiu,  bendraudami su žiniasklaida ar tiesiogiai su žmonėmis, atstovaujame ne save asmeniškai, o visą skautų judėjimą. Šito mums visiems reikia mokytis, kad žinotume kaip tinkamai atstovauti skautiją, kur ir kada reikėtų susilaikyti nuo asmeninės nuomonės.

15. LS biudžetas - kaip jį reikėtų efektyviai planuoti ir valdyti? Baigiasi DTA, kokios LS išorinio finansavimo perspektyvos 2014-15 metams? Ar planuoji kokius pokyčių finansavimo šaltinių "pyrago" dalyse? T.y. didint/mažint iš nario mokesčio surenkamų lėšų dalį ir pan.

Ieva:

·         Nario mokesčio nedidinti, tačiau didinti jo surenkamumą – remiantis DTA statistika projektas atvedė apie 50 vadovų x 20 vaikų x 30 lt = 30 000 Lt)

·         LS projektinė veikla – tai yra vienkartinis organizacijos išlaikymas, nes visi projektai skirti konrečiai veiklai, negalima gyventi vien tik iš projektų, reikia turėti stabilius ir pastovius finansavimo šaltinius.

Tačiau reikalinga kurti projektų rengėjų iniciatyvinę grupę, kuri rengtų projektus organizacijai.

·         2014-2015 m. projektinis finansavimas priklausys nuo parengtų projektų - ateina Norvegų NVO fondas, 2014 m. pasirodys ES struktūrinės paramos kvietimai - tam ruoštis po truputį jau reikia nuo kadencijos pradžios.

·         Biudžeto planavimas turėtų būti labiau pririštas prie realių veiklų
- bet tam reikia nario mokesčio surenkamumo, pastovių finansavimo šaltinių bei projektinių lėšų. LS negali pasiūlyti veiklų nariams, jei nėra tam skirto finansavimo.

·         Paramos pritraukimas taip pat galėtų būti paremtas ne vienadieniais prašymais renginiui, o ilgalaike partneryste su keletu tiekėjų - tokių būdu ir paramos suma būtų solidesnė ir parama nuoseklesnė. O įmonių, kurios norėtų ilgalaikės partnerystės - yra.

·         Skautų fondas.

Tomas:

 

Finansai – plati ir sudėtinga tema.  Čia teisingų nuomonių ir modelių gali būti daugybė. Nenoriu dėtis ekspertu ir žarstytis pažadais, nes žinau viena – finansų per vieną dieną nesutvarkysime, nes jų panaudojimas tikrai nepriklauso vien nuo vyr.skautininko užgaidų ir planų.  Pavyzdžiui, dėlioji, planuoji, kaupi nario mokestį ateinančių metų veiklai, o po to per vieną dieną visi planai nueina šuniui ant uodegos, nes pritrūksta apyvarinių lėšų ir tenka viską išleist dabar, nežinant kaip gyvensi rytoj.

Greitų receptų finansinei organzacijos sėkmei neturiu.

Reikia gerinti nario mokesčio apskaitą ir tobulinti surinkimo tvarką. Vienas iš būdų – mokestį rinkti tik pavedimais, be galimybės mokėti grynaisiais.  Čia galėtų padėti ir Jubiliejinės stovyklos štabo sukurta ir naudojama registracijos sistema. Faktas, kad popieriniai žiniaraščiai yra labai neefektyvu, taip pat ir grynųjų apyvarta. Taip pat, reikia daugiau bendravimo su vienetais, priminimų susimokėti mokestį laiku. Žinoma, kad nario mokesčio surinkimą reikia didinti, tiek plečiant narystę, tiek skatinant narius susimokėti.

Didysis projektas “Dievui Tėvynei Artimui“ suteikė galimybę pritraukti ir apmokyti daug naujų skautų vadovų.  Tačiau reikia dirbti toliau, kad palaikyti projekto rezultatus, palaikyti naujus ir esamus skautų vienetus. Čia reikia naujo projekto. Kovo mėnesį startuoja Norvegijos paramos mechanizmo finansavimo konkursas – čia teiksim paraštą tolimesniems vadovų mokymams, mentorių tinklo ir vienetų palaikymui.

Toliau yra gyvybiškai svarbi Jaunimo reikalų departamento parama teikiama jaunimo organizacijoms. Pernai mūsų projektai gavo 57000 Lt. Šiemet jau paskelbtas finansavimo konkursas net dviejų metų programoms – tai leis užtikrinti svarbiausias tolimesnes veiklas, tik reikia paruošti kokybišką ir mūsų tikslus atitinkantį projektą. Tai yra artimiausias darbas.

Tuo pačiu, reikia aktyviai ruoštis 2014 m. prasidėsiančiam naujam ES finansavimo laikotarpiui. Bus naujų galimybių Sėkmingai užbaigus didįjį DTA projektą nuo 2014 m. būtina kalbėti apie tolimesį endradarbiavimą su Švietimo ir mokslo ministerija ir kitus panašius projektus neformaliajam ugdymui stiprinti. Dalis LS vienetų sėkmingai pasinaudojo Kaimo plėtros fondo lėšomis skirtomis Vietos veiklos grupėms kaimiškose vietovėse (Molėtų raj. Bendruomenės skautų plėtros projektas ir Šiaulių krašto projektas vasarą). Čia yra didžiulė galimybė mūsų vienetams kartoti sėkmingai įgyvendintus projektus kitose Lietuvos vietovėse. Tam reikia daugiau dirbti su vienetais, kad vieni su kitas dalintųsi patirtimi.

Toliau yra kiti nedideli fondai, kurių galimybes reikia išnaudoti ( WOSM Messengers of Peace,....). Norėčiau, kad pirmijos skyriai būtų pakankamai savarankiški ir galėtų patys rengti ir vykdyti savo veiklai skirtus nedidelius projektus. Kalbant apie projektus visuomet išlieka problema, kad jiems įgyvendinti reikia papildomų nuosavų lėšų.

Kitas tikslas finansiniam organizacijos veiklos palaikymui yra valstybės paramos neformaliajam ugdymui galimybės. Neaiški neformaliojo ugdymo krepšelių ateitis, tačiau patirties įgyvendinant panašias programas jau turime, esame vieni iš pagrindinių veikėjų.

Esminių pokyčių finansavimo šaltinių pasiskirstyme neplanuoju. Reikia didint nario mokestį, galvoti, kaip uždirbti ir ieškoti remėjų. Per 2 metus situacija ženkliai nepasikeis. Projektai ir toliau sudarys didžiausią dalį biudžeto, gal išmoksim daugiau uždirbti ir pritraukti remėjų lėšų bei nario mokesčio.

 

16. Koks yra kiekvieno jūsų pagrindinis pranašumas prieš savo oponentą?

Ieva: 

Kiekvienas iš mūsų turime stiprias savybes, kurios reikalingos organizacijos vadovo pozicijai. Abu esame stiprūs ir pajėgūs. Tačiau išskirčiau keletą savo pranašumų:

-  Konstruktyvumas;

-  Gebėjimas vienu metu suvaldyti keletą procesų;

-  Atsakingumas;

-  Punktualumas;

-  Administraciniai įgūdžiai;

-  Buvimas pirmijos komandoje prie trijų skirtingų vyr. skautininkų – trys skirtingos patirtys;

-  Daugiau negu dešimt metų buvimas nacionaliniame LS Pirmijos lygmenyje;

-  Vaiko auginimas – žengimas koja kojon su dabartine visuomene ir jaunimo poreikiais, neatitrūkimas nuo jaunimo organizacijos.

Tomas:

Aš gyvenu Vilniuje, iš čia lengviau pasiekti įvairias institucijas (ministerijas, agentūras)  ir organizacijas su kuriomis reikia bendrauti. Be to – Vilniuje ir Kaune veikia daugiausia aktyvių skautų, Pirmijos ir Tarybos narių, su kuriais reikia reguliariai bendrauti, galime greičiau susibėgti gyvai.

17. Koks įvykis ar žmogus suformavo jus kaip skautus?

Ieva:

Daugelis iš mūsų turi skautiškus autoritetus, tai ir aš esu viena iš daugelio, kuri turi tris žmones, kurie yra mano autoritetai skautiškame gyvenime, kurių pagalba buvo suformuota mano asmenybė ne tik skautiškame gyvenime. Didelę įtaką mano augimui ir formavimui turėjo tarptautininiai Medinių kauliukų kursai – kuriuose aš atradau save kitoje pozicijoje.

Tomas:

 

Vienareikšmiškai – pirmosios sueigos ir pirmieji keli skautavimo metai, kai 1998 m. pradėjau skautauti (Tuomet dar Lietuvos jaunųjų krikščionių sąjungos vienete). Ten buvusi skilties ir draugovės atmosfera, puikūs vadovai – br.Daumantas Levickas, Darius Bražionis, Darius Migelinskas ir kiti, kurie buvo ir draugai, ir vyresni broliai, pavyzdžiai. Tie keli metai, kai skautavom, bet neturėjom jokių unformų, tik geltonus kaklaraiščius, kuriuos itin sunkiai užsitarnavom ir  mokėmės skautamokslio iš kažkieno senų skautiškų užrašų, patys gaminom emblemas, o mokykloj tarp pamokų siūdavom gaireles ir svajojom apie žygius ir stovyklas.. Ten buvo labai labai gerai!! Iki šiol esu dėkingas pirmiesiems vadovams, kurie viską tinkamai sudėliojo!

Vėliau – naujai susikūręs Vilniaus “Skaisčio” tuntas ir jo vadovai – Živilė Poteliūnaitė (Kubilienė), Donatas Bagdonas ir visas jausmas būnant skaisčio tunto vadovų štabe, kai tau vos 15. Čia atsirado tikra skautiška chebra ir patys geriausi draugai.

Dar reikėtų paminėti tokius ypatingus renginius kaip Vyšnių žydėjimas’01, Indėniada 01, Plieno žedas 02 ir Krašto stovykla 02 – kurie turbūt ir buvo kritiniai metai, kurie sudėjo visus reikiamus skautiškus įgūdžius ir pažintis. Toliau buvo veikla LS Programos ir Mokymų skyriuose, kurie padėjo suprasti kaip veikia organizacija ir toliau darė įtaką net profesijos pasirinkimui.

18. Kokiais būdais skatintumėte įsitraukti į aktyvų skautavimą tą skautą, kuris yra ilgesnį laiką pasitraukęs iš aktyvaus skautavimo (dėl studijų, šeimos ir t.t.)?

Ieva:

Pirmiausia reikėtų kaupti tikslius duomenis apie mūsų organizacijos buvusius ir esamus narius, kadangi šiuo metu tik kraštų lygmenyje žinome iš aktyvaus skautavimo išėjusius skautus, su kuriais vienais ar kitais būdais bando susisiekti kraštų atstovai. Tačiau organizacijos dėmesio parodymas, pakvietimas grįžti į šeimą taip pat yra mažas žingsnis link to, kad išėjęs žmogus po truputį grįžtu į aktyvų skautavimą.

Skautus, kurie buvo atsiraukę dėl šeimos, raginčiau važiuoti į skautų šeimų stovyklas, kur veiklos ras tiek vaikai, tiek tėvai ir kartu ir atskirai. Tai puiki galimybė bent kartą metuose paskautauti, o su laiku grįžti rimtesniam skautavimui.

Tomas:

 

Jei kalbame apie tokių skautų įraukimą į vienetų veiklą – tai siūlyčiau atvažiuoti į stovyklą ar kitą renginį ir paprašyčiau, kad padarytų kokį labai konkretų nedidelį darbą, pavyzdžiui,  padėtų supirkti maistą, nuvežti inventorių ar pan.  Šitaip tikėtina, kad žmogus įsitrauktų labiau, pamatytų, kad yra kitų sirčių, kur galima skautuose veikti. Čia labai svarbu, kad seniai sugrįžusių žmonių motyvacija yra visai kita, nei buvo anksčiau. Pasikeitųsi gyvenimo situacija formuoja naujus siekius ir tikslus dalyvauti skautų veikloje. Reikia padėti žmogui atrasti save iš naujo skautuose. Labai svarbu priimti „į chebrą“, įtraukti į bendravimą su kitais skautais.

Jei kalbėtume apie nacionalinį lygį , galioja tos pačios taisyklės – negalima iš karto užkrauti daug atsakomybių, reikia prašyti, kad žmogus imtųsi atskirų darbų, taip pat pasijaustų didesnės komandos dalimi.

19. Kaip manote, ar patyrusių skautų taryba nešė kam nors naudą, jei taip, tai kokią? Jei bandytumėte skatinti patyrusių skautų tarybos atkūrimą, kokiais būdais to siektumėte?

Ieva:

Patyrusių skautų taryba nešė naudą kraštams, taip buvo suteikta galimybė krašto patyrusiems skautas dirbti kartu, kurti ir įgyvendinti projektus, darbų pasidalijimas, taip pat atsakomybės jausmo skatinimas, daugiau patyrusių skautų būdavo įtraukiami į veiklų įgyvendinimą.

Vienareikšmiškai skatinčiau patyrusių skautų tarybos atkūrimą, nes patyrę skautai yra auganti karta, kuri turi būti aktyviai įtraukta į veiklą. Mes esame jaunimo organizacija, todėl jauni žmonės, jų ugdymas yra mūsų prioritetas numeris vienas.  

Tomas:

Vienareikšmiškai taip. Patyrusių skautų taryba padeda ugdyti bendradarbiavimo, sprendimų priėmimo įgūdžius, tarybos veikloje dalyvaujantys patyrę skautai labiau susipažįsta su organziacijos nacionaline veikla vėliau labiau įsitraukia į Pirmijos skyrių veiklą. Tuo pačiu, manau, kad didžiausia PST nauda yra tai, kad ji skatina patyrusių skautų bendravimą tarp kraštų, veikdami drauge žmonės gali labiau vieni kitus pažinti, pažinti skautavimo ypatybes skirtinguose vienetuose. Manau, kad nacionalinė PST ir regioninės PST  turėtų būti nuolatinė Jaunimo programos skyriaus veiklos dalis. Labai svarbu, kad čia patyrę skautai gali patys spręsti savo programos reikalus ir mokytis spręsti visos organizacijos reikalus. Po tokios patirties galima drąsiai kandidatuoti į LS Tarybą.