Sekmadienį dalyvavome B3 ir V4 susitikime. B3 reiškia Baltijos šalių trejetą: Lietuvą, Latviją ir Estiją. V4 jungia centrinės Europos šalis: Čekiją, Slovakiją, Vengriją ir Lenkiją. Su šiomis valstybėmis esame susitarę kooperuotis dalinantis nuomonėmis dėl konferencijoje priimamų sprendimų, nes tai labai palengvina mažų delegacijų gyvenimą – vietoje to, kad dviese bandytume į viską įsigilinti, galime tarp daugiau žmonių pasidalinti abejonėmis ir išgirsti daugiau nuomonių. Ypač tai svarbu renkantis ką palaikyti rinkimuose į pasaulio komitetą. Bandžiau perskaityti visų kandidatų prisistatymus ir po kelių susisuko galva. O tarp septynių šalių galime pasiskirstyti kas su kuo pašnekės ir vėliau pasidalinti žiniomis bei nuomonėmis.

Bendrai Centrinė Europa yra mūsų veltui pamiršta. Lenkija ir Čekija yra visiškai šalia, savo skautavimu taip pat nedaug skiriamės, todėl kartu stovyklauti, rengti vadovus ir kitaip bendradarbiauti būtų ne tik labai smagu, bet ir naudinga. Be to, Lenkija ruošiasi tapti kandidate organizuoti 2023 metų pasaulio jamboree, vengrai šioje konferencijoje yra iškėlę kandidatūrą 2021 metais organizuoti World Moot – viso pasaulio vyr. skautų stovyklą. Turėti tokius didžiulius renginius visai šalia mūsų būtų gera galimybė didesniam skaičiui Lietuvos skautijos narių pajausti, ką reiškia būti pasaulinės skautiškos šeimos dalimi.

Po romantiškos vakarienės dviese toliau bendravome su Lisabonos grupe – skautais, kalbančiais romanų kalbomis. Buvo sunkoka, nes kai kurie jų (dalis belgų ir šveicarų) nekalba angliškai, bet vis tiek buvo smagu šiek tiek pailsėti nuo rimtų kalbų ir pasikalbėti ne apie konferencijos darbus.

Pirmadienį pradėjome anksti ryte sėsdamos ant Liublianos dviračių (savaitės abonementas – tik 1 euras!) ir važiuodamos į konferencijos atidarymą. Rytinėje dalyje svarbiausias buvo Europos regiono susitikimas. Jame intensyviai ruošėmės rytojaus diskusijoms.

Dalinomės kylančiais klausimais dėl trimečio plano ir WOSM 2023 metų strategijos. Ji kelia ambicingą tikslą pasiekti 100 milijono skautų narystę, todėl natūraliai visiems kyla daug klausimų apie to realumą bei pasėkmes. Visgi kalbėjomės, kad pasaulyje yra daug šalių ir ištisų regionų, kur narystės augimas turi dar labai daug erdvės. Daug kalbama apie Eurazijos regioną, kuriame yra tik apie 40.000 narių, o potencialiai galėtų būti dešimtimis kartų daugiau. Juk tas pats galioja ir Lietuvai, jei pabandytumėte suskaičiuoti kokią dalį jaunų šalies žmonių sudaro skautai, gautumėte labai mažą procentą. Pačią siūlomą strategiją galite rasti čia: http://scout.org/sites/default/files/Conf%20Doc%206%20SfS.pdf

Kitos diskusijos vyko keturiomis temomis: pasaulinės problemos, žmonių teisės, skaidrumas WOSM valdyme ir pareiga Dievui. Europiečiai turi gana vientisą nuomonę šiais klausimais, todėl prieš bendras diskusijas stengėmės įsijausti į kitų regionų nuomonę ir pagalvoti, kokios galėtų būti jų baimės ar argumentai prieš siūlomus dalykus. Galiu plačiau papasakoti apie dvi temas kuriose pati dalyvavau:

• Žmogaus teisės. Ar skautavime yra vietos žmogaus teisėms? Ką skautams daryti, jei jų šalies įstatymai riboja žmogaus teises? Kaip su žmogaus teisėmis galima dirbti progresyviau ir sėkmingiau? Mano grupelėje šnekėjomės, kad skautai turėtų nebijoti kelti sunkius klausimus, bet vietoje rezoliucijų ir bandymo keisti įstatymus, reikėtų koncentruotis į savo misiją ugdyti jaunus žmones ir būtent tokiu būdu kurti pasaulį, kuriame žmogaus teisės taptų nekvescionuojamu, realiu dalyku. Kartu turime saugotis ir neskubėti su savo idealistišku pasaulio matymu, nes tokiu būdu tik susipriešinsime su kitų regionų broliais ir sesėmis, kurių tradicijos ir visuomenės branda yra visiškai kitokiame lygyje nei mūsų. Turime atsižvelgti į tai ir nepamiršti visų pirma žiūrėti į save: ar tikrai sudarome lygias galimybes skautauti visiems?
• WOSM valdymo skaidrumas. Man šita tema buvo labiau vertinga reflektuojant tai, kaip sprendimų priėmimas vyksta Lietuvos skautijoje. Panašios išvados priėjome ir kaip grupė: turime pradėti nuo savęs ir tokiu būdu skatinti skaidrumą visoje organizacijoje. Išsakėme didelį lūkestį, kad pasaulinis komitetas sklandžiau ir skaidriau komunikuotų apie savo priimamus sprendimus, būtų didinama finansinė atskaitomybė, o strateginis planavimas būtų vientisesnis ir turėtų tarpines pasiektų rezultatų vertinimo dalis, nes kurti naujus dalykus neįvertinus ankstesnių sėkmės neleidžia mokytis ir tobulėti.

Beta pasakoja apie kitas dvi grupes:

• Pasaulinės problemos. Kaip ir visi regionai, taip ir pasaulinis WOSM lygmuo turi strateginius prioritetus, tokius kaip: jaunimo įgalinimas, įvairovė ir įtrauktis, komunikacija, valdymas ir kt. Paskutiniu metu dvi svarbiausios pasaulinės problemos yra balsavimo teisės ir narystės mokesčiai. Nei viena, nei kita problema, apie kuria kalbama jau ne pirmus metus, neturi sėkmingo modelio, kuris galėtų pakeisti egzistuojančias sistemas. Grupėje, kurioje dalyvavau, šnekėjome apie tai, kad mums, kaip skautams, yra nesuprantama balsavimo problema. Trumpai tariant, WOSM yra valstybių, kurios nėra labai patenkintos dabartine galiojančia tvarka, jog kiekviena valstybė-narė turi lygiavertiškus šešis balsus konferencijose ir kituose balsavimuose. Kitaip sakant, tokia valstybė kaip JAV, turint n kartų daugiau skautų nei Lietuva, balsuojant turi tokį patį balsą kaip ir mes. Su kitomis skautiškomis organizacijomis sutarėme tuo, jog šios problemos egzistavimas mums kelia susirūpinimą, nes būtent skautiškos vertybės mums leidžia būti kartu, neišskiriant kitų, remiantis jų tautybe, rase, religija ar kt.

• Pareiga Dievui. Iš pažiūros šis klausimas gali atrodyti slidus ir subtilus. Tačiau, jei ir gali pasirodyti keista, bet Europos skautiškos organizacijos šiuo klausimu puikiai sutaria ir turi gana panašius požiūrius. Svarbu suvokti, kas yra dvasinis tobulėjimas ir vystymasis bei kaip tai yra susiję su propaguojama religija. Šie kompleksiniai dalykai vienas kitą papildo, prisideda prie visapusiško asmenybės tobulėjimo. Dvasinis vystymasis, būdamas religijos dalimi, tuo pačiu gali būti puikia ateistų ir agnostikų atrama bei programos pamatu. Lietuvos skautijoje šiuo klausimu vieningos nuomonės nėra – galbūt apie tai kalbėti anksti, o galbūt tą kaip tik reikia pradėti. Europos skautiškos organizacijos sutaria tuo, jog netikintys turi turėti dvasinę programą bei paramą iš organizacijos. Tuo pačiu, septyniose organizacijose jau egzistuojantis, o galbūt ir kitose, gali būti pasiūlytas alternatyvus įžodis, leidžiantis savo pasiruošimą išreikšti atsakomybe prieš savo įsitikinimus.

Po šių diskusijų turėjom laiko neformaliai pabendrauti su kandidatais į Pasaulio skautų komitetą. Klausiausi ką pasakoja Armėnijos kandidatas – vienintėlis Eurazijos regiono atstovas. Visas regionas turi panašią patirtį į Lietuvos – jo valstybės priklausė Sovietų Sąjungai, todėl skautavimo tradicijų ir patirties realiai nėra. Daugeliui regiono šalių labai sunkiai sekasi vystyti skautų judėjimą, todėl kandidatas tikisi, kad jo buvimas pasauliniame komitete padės geriau atspindėti regiono problemas ir sėkmingiau reaguoti į jas. Paskutinius 10 metų jis dirbo Eurazijos regiono komitete, šešerius iš jų buvo jo pirmininkas ir sunku nesutikti, kad nuo tada regiono matomumas ir aktyvumas pastebimai išaugo. Žinoma, galima kelti daug klausimų dėl kompetentingumo, rasti kitų priekabių, bet man atrodo, kad būdami lietuviais turime labai didelį privalumą galėdami geriau suprasti Eurazijos šalių padėtį bei problemas ir palaikyti jų augimą. Asmeniškai tikiuosi, kad stiprus skautavimas tame regione yra ta jėga, kuri tikrai gali padėti įvykti realiems pokyčiams.

Tiek šiandien, laukia kavos pertrauka ir Europos regiono savanorių susitikimas, o tada klausysimės kandidatų prisistatymų.

Jei įdomu, tiesioginę transliaciją galite stebėti čia: http://www.ustream.tv/scoutconf

Visi dokumentai apie kuriuos kalbu yra čia: http://scout.org/slovenia2014

Linkėjimai,

Jorė ir Beta