Vieną gražų penktadienio vakarą trys sesės išsiruošė aplankyti brolių ir sesių į Lenkiją. Po ne tokios jau ir trumpos – dešimties valandų kelionės jos atsidūrė Varšuvoje. Susipažinusios su  stotimi sesės nusprendė pradėti pažintį su miestu.  Joms labai patiko pamatyti Mokslo ir kultūros centrą, nes prie jo susirado draugų. Nuostabių, didelių draugų.

Sesės labai apsidžiaugė, kad nepasiklydo didžiuliame mieste ieškodamos senamiesčio. Eidamos jos sutiko Emilijos Pletiarytės gatvę. Taip pat iškilo vienas klausimas : metro užrašas gražiau atrodo su M didžiąja ar mažąja? O kaip atrodo jums?

Senamiestis jau budo, kavinės buvo ruošiamos atidarymui, o saulė kuo toliau, tuo stipriau šildė sesytes. Jos, paėmusios intervių iš vietinių – sava prigimtimi beveik oro skautų, susirado šiltą vietelę ir pradėjo lietuviškai dainas dainuoti. Tuomet  buvo ankstyvas rytas ir iki susitikimo su vietiniu broliu dar buvo likusios kelios valandos. Per tą laiką sesės spėjo apsilankyti prie Adomo Mickevičiaus paminklo, susitikti visai kitą brolį skautą ( kuris, deja, neturėjo laiko su sesėm bendrauti), paragauti labai skanių saldainių iš vietinės „Bedrionkos“, susipažinti su dar nematyta Mc Donald‘s sistema ir į saugyklą įgrūsti pačią nepatogiausią ir didžiausią kuprinę. Ir štai, pagaliau, atėjo laikas susitikimui su broliu  Jurek.

Jis vesdamas sesytes į sesės Natalijos ir jos skilties paruoštą „escape room“ papasakojo daugybę dalykų apie Lenkijos skautus. Jie turi keturias didelias skautų organizacijas ir daugybę mažesnių. Jurek priklauso ZHP organizacijai, o Natalija ZHR. Brolių ir sesių uniformos skirtingų spalvų. Sesių pilkos, o brolių žalios. Kaklaraiščių spalvą susigalvoja pats vienetas. Amžiaus grupės skirstomos į  jaunesniuosius skautus 1-10 m., skautus 10-13 m., vyresniuosius (older) skautus 13-16  ir roverius 16-20. Vėliau roveriai gali tapti instruktoriais, tam jiems reikia atlikti individualias užduotis. Kelios iš Jureko individualiu užduočių buvo perkaityt tam tikrą skautišką literatūrą bei sukurti grupę facebooke. Taip besišnekėdami ir sužinoję vieni apie kitus daug naujo sesės ir brolis pasiekė „escape room“. Natalija paaiškino taisykles ir nuvedė seses du broliu į kabarį, kuris iš pirmo žvilgsnio priminė kambarį iš detektyvinių knygų. Daugybė dėžučių su spynom, kurių kodą sužinoti ne taip jau ir lengva, senovinė spausdinimo mašina, knygos, kaktusas, juodai baltos nuotraukos, arbatinukas bei visi kiti tame kambaryje esantys daiktai slėpė tam tikras paslaptis.  Sesės ir brolis viso to nepabūgo ir kambario paslaptis įminti jiems užtruko ne ką ilgiau nei toms komandoms, kurias sudarė vien lenkakalbiai skautai.

Po paslapties įminimo visi daugiškai nusifotografavo, pasikalbėjo ir sesytės su broliu Jureku išeliavo į miestą. Jurekas parodė sesėms tradicinių koldūnų restoraną, kuriame padavėjos vaikšto apsirengusios tautiniais drabužiais. Beje, ir koldūnai jame labai skanūs, tai jei kada būsite Varšuvoje – užsukite J.  Po pavalgymo Jurekas iškeliavo mokytis, o sesės dar turėjo kelias valandas pasidžiaugti miestu, kuris  antroje dienos pusėje buvo tiesiog perpildytas žmonių. Aplankius didžiulį fontaną, prisivalgius ryškiai avietinės cukraus vatos, pasivaikščiojus Vilniaus gatve bei pasiklausius nuostabios gatvės muzikantų muzikos sesėms atėjo laikas grįžti namo... 

O pabaigai, dalinamės video „kaip sesės skautų Varšuvoj ieškojo“:

https://www.youtube.com/watch?v=U8wxiii9GQ0

sesė Ugnė bei kand. į gintares Ugnė ir Ieva