Dažniausiai, prisikaitę visokių skautiškų vadovėlių ar skautiškų programų apie tai, ką turi žinoti / mokėti skautas, mes vis bandom įgyvendinti tai per savo sueigas. Bet reikia pripažinti, kad vėl ir vėl susimąstom apie informacijos pateikimo formą, nes giliai viduje suprantam, kad pačios temos yra kažkokios keistos ir nevežančios. Tą supranta ir tie, kuriems tu, prisidengęs vis naujesne pateikimo forma, prakišinėji tą informaciją. Atsiranda kažkoks netikrumas, beprasmybė ir kartais galima pajusti tuštumą viduje. Gal programos pasenusios? Gal dabartiniam jaunimui tai jau neįdomu?

Atsakymas į klausimą yra labai paprastas: informaciją pavyks sėkmingai perteikti tik tada, kai tau pačiam bus įdomu. Juk jeigu ko nors nežinom ir kviečiam tos srities ekspertą, tai kokio eksperto ieškom? Tokio, kuris tiesiog išmano tą temą, ar tokio, kuris nuoširdžiai domisi ja?

Pradėti visada reikia nuo savęs, paklausti „kas man čia yra įdomu?“ Atrasti! Ir užsidegus pačiam, jau galima perduoti savo ugnelę kitiems. Kitaip geriau net nepradėti, nes tai bus nepasidalinimas, o jau pamoka kaip mokykloje. 

Nes kaip sako biznyje: „nepradėkite įgyvendinti to, ko negalite paaiškinti ant pirštų“. :)

Gilv. Gintarinis Sabalas