Kas Naujo?

Skautų naujienos

2012-01-26

BP gyvenimo istorija. Paskutinė dalis

Kaip BP kūrė skautybės ideologiją ir kt.

Šis vyr. sktn. St. Jakšto pasakojimas spausdintas knygoje "Tau, vadove" (1977 m)

Pirma dalisantra dalistrečia dalis, ketvirta dalis

 

Meistriškai parengęs skautybei praktiškuosius pamatus ir pajudinęs naujojo auklėjimo idėją, BP turėjo duoti jai dar ir teorinį – ideologinį pagrindą. Prieš rašydamas skautų įstatus, jis išsistudijavo visos epochos auklėjamąją literatūrą, ypač kreipdamas dėmesį į riterių gadynės veikalus. Jis stengėsi apimti ir duoti skautybei visa tai, kas visais laikais kėlė ir kelia žmogų ir kas eina per žmonių kartas ir amžius gyvąja dvasia.

Šių studijų ir ilgametės savo gyvenimo praktikos dėka, pastebėjęs, kad jaunimą ypač pagauna, skatina ir žavi žygiškumas, riteriškas pasišventimas, nuotykingumas, nepaprastumas, BP tuo ataudė organizacijos ideologinę programą, išdėstydamas ją svarbiausiose savo knygose:

„Scouting for boys“

„Aids to Scoutmastership“

„Rovering to success“

Be to, organizacija nuolat gaivino straipsniais jo įstegtuose „The Scout“ laikraštyje, „Scouter“ mėnesiniame žurnale ir kt.

Skautybei stiprinti BP 1919 m. įsteigė Gilwell Parke aukštuosius skautų vadams kursus, kuriuos ir mūsų keli vadai yra baigę.

Visose jo skautams parašytose knygose be praktiškų dalykų pilna žmogaus ir tėvynės meilės pavyzdžių. Kad galėtume atlikti heroišką darbą ar uždavinį, tam neužtenka vien pasišventimo, bet reikia ir supratimo ar žinojimo, kaip tai tinkamai atlikti. Jis todėl ir moko jaunuolį būtinų gyvenimui dalykų. Žinodamas, kad niekas neatliko didelių darbų nepradėjęs nuo mažų, BP įveda privalomą kasdieninį gerą darbelį. Juk tik tas, kas pradeda nuo mažų darbelių, su kantrybe juos nuolat atlikdamas, tikrai pasiruoš didelio pasiaukojimo darbams.

Viso skautiško veikoimo pagrindą sudaro skautiškasis įstatų dekalogas. Nedidelė tai programa, tačiau, kaip praktika rodo,  jaunuolio gyvenimui ji pilnai pakankama. BP savo šią įstatų programą pagrindė principu, kad skautai daugiau mokosi iš praktikos, negu iš taisyklių. Dešimt skautų įstatų, tai nėra ko nors draudimas, bet tai sudaro skautybės ideologijos pagrindą, kurį jaunuoliai pasižada praktiškai įgyvendinti. Taigi čia sukaupti svarbiausi dalykai: idėja, meilė, pozityviškumas ir praktiškumas, o tai ir yra geriausieji veikimo akstinai.

Jis ypač pabrėpė pasitikėjimo reikšmę, kas kiekvieną berniuką, kaip ir suaugusįjį, pakelia ir skatina. Kad berniukas galėtų tinkamai pasiruošti didžiųjų idealų tarnybai, BP viso auklėjimo programos pagrindan įrašė gamtos meilę. Gerai pažindamas aplinką, nuolat sekdamas stebuklingą gamtos dėsningumą ir grožį, berniukas sugebės visa siela įsijungti tikro gyvenimo harmonijon ir eis į priekį spindėdamas džiaugsmu, valingumu, būdo tvirtumu ir pastovumu.

Ne tik obalsis, bet ir įstatų programa paremta ne draudimo, bet skatinimo kategorijomis. Visas jaunuolio darbas turi remtis jo įsitikinimu, supratimu ir išgyvenimais, o tai ir yra sėkmingas auklėjimasis.

Dėl to ir visa skautiško sąjūdžio sistema remiasi mažųjų bendruomenių – kelių skautų skilčių darbu, skilčių, kurių priekyje stovi kelių skautų pasitikėjimą turįs jų draugas ir brolis.

Tenka dar pastebėti, kad skautybė neveda jaunuolių viena kuria nors – konfesijos ar kurios nors specialybės – kryptimi. Ji, būdama šeimos, mokyklos, bažnyčios papildu, rūpinasi jaunuolius supažindinti su visu tuo, kas naudinga jų būdui, kas reikalinga jiems, kaip geriems būsimiems piliečiams, tauriems ateities žmonėms.

Kelionės, iškylos, stovyklos duoda progos daug ką nejučia, žaidžiant pastebėti, daug ko praktiško išmokti. Ten jaunuoliai turi progos sveikai praleisti laiką, pajusti save didžiajame gamtos santykyje, keltis su tekančia saule, stebėti jos nusileidimą, draugiškai konferuoti palapinėje lietui lyjant, dirbti ir mankštintis saulės spinduliuose. Juk tai tikriausioji, visapusiškai lavinanti mankšta! Ir BP nepavergė viena kuri sritis, jis nesirengė laimėjimo rekordams, bet naudingam gyvenimui. Savo pavyzdžiu ir patarimu pamokė skautišką jaunimą prasmingai gyventi, kad pateisintų savo buvimą.

BP niekada neprarado pasitikėjimo ateitimi. Paskutinius savo gyvenimo metus jis praleido Afrikoje – Kenijoje, kurią jis taip labai mylėjo. Iš ten jis parašė keletą padrąsinančių žodžių skautams ir jų vadovams, kad svarbiausias dalykas bendrai ir pastoviai taikai pasiekti yra visiškas dvasios pakeitimas žmogiškojo bendradarbiavimo prasme. Tai jo paskutinis pranešimas skautams, ir dėl jo teisybės negali būti abejonės. Skautybė gi ėjo ir eina tuo keliu ir, reikia pasakyti, ji daug prisidėjo žmoniškojo pasaulio sukūrimui.

Skautybė jau pirmaisiais šio amžiaus metais pasaulio jaunimą surišo tais idealais, kuriais šiandien stengiamasi surišti visą pasaulio žmoniją!

BP mirė 1941 m. sausio 8 dieną, praėjęs ilgą didelio patyrimo ir pasiaukojimo kelią. Didžioji pasaulio skautų brolija liūdėjo ir liūdės dėl jo mirties, tačiau ji liko su tvirta viltimi, kad tai, ką BP taip ištikimai kūrė, išliks nebodama audrų daugelyje ateities kartų. BP įkvėpta skautybė tampria idėjine grandimi apjuosė visą žemę.

Daugeliui atrodė, kad nuolat keliaująs ir visada užimtas BP neturės laiko vesti ir liks užsispyrusiu viengungiu.Grįždamas iš vienos Vakarų Indijos kelionės BP susipažino su panele Olave Soames, kurią 1912 m. vedė, įsigydamas sau ne tik ištikimiausią gyvenimo draugę, bet ir ištikimiausią skautiškojo darbo talkininkę, kuri vėliau tapo viso pasaulio skaučių seserijos vadove ir šefe.

 Ne tik žmona, bet vėliau ir vaikai buvo skautais ir jo kelionių palydovais. Mirdamas BP susilaukė nes anūkų, nors vedė būdamas 54 metų.

1919 metais Baden Powelliai įsigijo Bentley, Hents, rezidenciją, kurią pavadino „Pax Hill“ – taikos kalva, ten BP šeima nuolat gyveno.

Daugelis vyresniųjų skautų vadovų BP yra matę ne tik tarptautiniuose sąskrydžiuose, bet ir Palangos stovykloje. Daug kas girdėjo jį kalbant ir gal ne vienam teko ir jam žodė tarti bei delną paspausti.

Tačiau daug kam iš mūsų neteko jo nei matyti, nei girdėti kalbant.

Baden Powellis buvo liesas, neperžemo ūgio, stipraus, bet žemo balso. Kiekviena, kas jį matė, krisdavo į akis graži jo galva ir niekad neklystančios akys. Jis buvo su visais malinus ir labai paprastas.

Praleidęs beveik visą savo gyvenimą kelionėse, jis mėgo pasivaikščiojimą, dažnai tai atlikdavo su savo ištikimais šunimis. Miegodavo dažniausiai verandoje arba prie atviro lango. Anksti keldavo, kasdien atlikdavo rytmetinę mankštą ir papusryčiaudavo po pasivaikščiojimo. Labai mėgo meškeriojimą.

BP vedė milžinišką korespondenciją. Užmegzdavo santykius su naujais žmonėmis, nuolat nepamiršdavo senųjų draugų.

BP rūkė, tačiau jaunimui to nepatarė,

Negalėdamas dėl senatvės lankyti skautų, jis pasinėrė į laukinių žvėrių studijas ir nuolatinėse jų lankymosi vietose jis piešė jų paveikslus.

Dėl savo didžių darbų ir pasiaukojimo jaunimui lordas Baden Powell of Gillwell ir miręs ilgai gyvens kitų visad gyvųjų žmonijos geradarių ir dvasios vadų tarpe ir drauge mūsų širdyse!

Vyr. sktn. St. Jakštas,

"Tau vadove", 1977