Sakoma, kad skautai – didžiausia pasaulyje šeima. O ten, kur susitinka aktyvus, kuriantis ir idėjų pilnas lietuvių jaunimas iš viso pasaulio, visada rasite ir skautų. Todėl su tuo tikslu mes, t.y. sesės Viktorija, Radvilė bei Simona ir aš, brolis Gediminas (ai, ir dar transporteris, bet ne skautas, vardu Matas) keliavome į šį renginį.

Mūsų komanda:

Šeštadienio rytą įsirengėm savo stendą, priraišaliojom mazgų, supynėm trikojį ir pasiruošėm reklaminę medžiagą. Ir laukėm svečių.

Per dieną dėmesio mums netrūko nei iš dalyvių, nei valdžios atstovų. Stendą atvykusi į renginį aplankė ir Seimo Pirmininkė Irena Degutienė, skautas vytis iš Australijos, žygių mėgėjai ir „šiaip kažkada mokykloje skautais buvę“. Atsakinėjom į visus pateiktus klausimus, mokėm rišti mazgus, aiškinom kuo skiriasi kartuvių ir gelbėjimo kilpos, mokėm morzės abėcėlės, vaišinom saldainiais ir kvietėme įsijungti į skautų vadovų gretas.

Žinoma, nepamiršome gerai leisti laiko koncertuose, mėgautis nuostabiais gamtos vaizdais, dalyvauti diskusijose, seminaruose, pasiklausyti prezidento brolio Valdo Adamkaus kalbos bei kitų žymių dėdžių minčių. O sesė Simona nepraleido progos nusifotografuoti su prezidente.

Piliakalnis

Vaizdai naktį

O pabaigai keletas smagesnių mitų apie skautus:

- Skautai moka įkurti ugnį be nieko!

- Skautai valgo sriubą TIK su uodais [ir košę su pelenais]

- Visos skautės yra sijonuotos raudonplaukės besimėtančios fiskarais!

- Skautai gali nukeliauti be maisto ir vandens 40 kilometrų per nelygų reljefą (kalnų lanšaftą) tamsoje ir išgyventi po visko!

Tad tariu didelį skautišką Ačiū visiems ir visoms kurie padėjo ir pagelbėjo, kad visa tai įvyktų.

Br. fil. Gediminas