Prasidėjus pavasariui, ir aktyviam skautiškam sezonui, kiekvienas skautas nekantriai laukia stovyklų, žygių, iškylų, o  kartu su jais ir netaskiriamo jų atrubuto – laužų. O ar kada susimąstei, ką be linksmumo ir gerai praleisto laiko laužas suteikia jo dalyviams, ir apskritai, kas slypi po žodžiu ”laužas“ tam, kuris juos veda?

Laužas tai tarsi stovyklos, žygio, iškylos ar kito skautiško renginio etiketė. Jis (jei gerai suorganizuotas) palieka gerus, malonius atsiminimus kiekvienam skautukui. Vis dėlto tik nedaugelis susimąsto, kad laužas tai kartu ir jaunų skautų ugdymo metodas. Laužų metu skautai išmoksta disciplinos, mandagumo, susiklausymo, išmoksta pastebėti esantį šalia. Be šių socialinių įgūdžių skautukai mokosi elgtis priešais auditoriją, laisvai ir raiškiai reikšti mintis, būti aktyviais. Vyresnieji pagloboja jaunesniuosius ir savo pavyzdžiu moko juos atjautos ir rūpesčio. Visai nepelnytai primirštas vakaro pasakojimas gali būti parinktas taip, kad padėtų skautams suprasti, kas yra gera ar bloga, koks elgesys skautui yra tinkamas, o koks ne.

Taigi nederėtų (ypač vyresniesiems skautams) į vakaro laužą žiūrėti tik kaip į pramogą ar atsainiai jam ruoštis skiriant tik keletą minučių savo laiko. Nuo to, kaip mes ruošimės laužams, mažieji skautukai labiau ar mažiau tobulės, todėl pasiruošimas vakaro laužui yra svarbus ir atsakingas darbas, o laužavedys stovykloje neturėtų turėti kitų pareigų.

Geram laužavedžiui pasiruošimas laužui nėra vien tik programos dainų, žaidimų, šūkių ir pasirodymų sudėliojimas. Laužo sėkmė priklauso ne tik nuo tinkamai sudėliotų dainų, vaidinimų, šūkių ir žaidimų.  Geras laužas turi atspindėti ne tik dienos temą, bet ir skautų nuotaikas. Todėl geras laužavedys paprastai nepaleidžia savo užrašų iš rankų ir iki pat paskutinės minutės yra pasiruošęs keisti laužo programą, jei mato, kad stovykloje, žygyje ar renginyje įvyko kažkas, kas pakeitė skautų nusiteikimą. Juk nedarysime ypač judraus laužo, jei matome, kad po žygio skautai yra labai pavargę, arba nedainuosime dainos, kuri ką tik nuskambėjo vieneto pasirodyme.

Geras laužavedys ruošdamasis laužui turi apmąstyti daugelį dalykų. Pasiruošimas laužui laužavedžiui yra geras programos suderinimas su laužakuriu, kuris žino, kada reikia labiau apšviesti vietą ar kada vakaro pasakojimo metu reikia, kad ugnis staiga plyksteltų į viršų. Juk tokį laužą skautukas galbūt atsimins visą savo gyvenimą. Verta dėl to pasistengti.

Pasiruošimas laužui yra užduočių vienetams parengimas. Galbūt tai bus vaidinimai, kuriuos vienetai turės parodyti laužo programos metu, galbūt klausimai ar užduotys, kuriuos vienetai pateiks kitiems. Tačiau nepakanka vien tik paskirstyti užduotis, laužavedžio pareiga yra aplankyti vienetus ir pasidomėti kaip jiems sekasi užduotis atlikti. Galbūt kažkam reikia pagalbos, o kažkam padrąsinimo. Laužavedys yra svarbus ir matomas asmuo stovykloje ir jo padrąsinimas gali būti reikšmingas jaunesniesiems skautams.

Pasiruošimas laužui yra ir pasirengimas visus susodinti taip, kaip labiausiai tinka to vakaro temai.

Tai taip pat naujų dainų išmokymas stovyklautojus. Gal tai vyks skautoramos metu, o galbūt laužavedys paruoš lapelius su dainų žodžiais. Tik nepamirškite, kad skaityti dainos žodžius skautai galės tik tada, kai bus pakankamai šviesu, o jauniausiesiems gali būti per sudėtinga suspėti perskaityti žodžius dainuojant.

Pasiruošimas laužui yra ir tinkamų žmonių įtraukimas į programą. Galbūt prašysite kokio brolio sušukti jo mėgstamą šūkį, gal kas nors galės pravesti kokį žaidimą. Su šiais broliais ir sesėmis derėtų susitarti iš anksto.

Na tai, kaip, ar pasiilgai laužų? O gal apie jų vedimo meną nori sužinoti daugiau? Tada rezervuokis birželio 14-16 dienų laiką, kai vyks laužavedžių mokymai Kaune. Išsamesnės informacijos lauk jau labai greitai, o kol lauki, pagalvok, kodėl nori į šiuos mokymus atvykti.

Iki greito susitikimo prie laužo!

psktn.fil. Laura Varžinskienė