Kiekviena vasara mus pasitinka festivalių gausa. Dalis jų susiję su vienokio ar kitokio stiliaus muzika, kiti - su menais. O kaip turėtų atrodyti skautiškas festivalis? Į šį klausimą atsakė daugiau nei 120 skautų vadovų, rugpjūčio 23-25 dienomis susirinkusių į visai netradicinį sąskrydį - "Skautivalį". Renginys buvo organizuotas, kaip padėka visiems Lietuvos skautijos savanoriams dirbusiems Jubiliejinėje stovykloje. Tris dienas vykdę detalų tyrimą dabar jau galime tvirtai pasakyti, kad skautiškas festivalis negalėtų vykti be kelių svarbiausių dalykų:

1. Žmonių. Geriausia, jei jų būtų ne mažiau nei 100. Taip turėsite galimybę pabendrauti ne tik su mielais bičiuliais, bet ir susipažinti su vienu kitu vadovu iš dar neatrasto krašto. Niekas nežino, kur gali nuvesti skautivalio pažintys..! Svarbu paminėti, kad tikrame Skautivalyje turėtų dalyvauti (ir dalyvavo!) atstovai iš visų kraštų. Šitaip skautivalio džiugesio banga pasklis po visą Lietuvą.  

2. Veiklos arba „duonos ir žaidimų“. Tikras skautas nesėdi rankų sudėjęs net tada, kai jam maloniai pasiūlo, paprašo ar net paliepia. Taip nutiko ir šiame skautivalyje. Organizatoriams pasiūlius švęsti, džiaugtis ir ilsėtis, dalis vadovų pasiprašė darbo (!). Ši neįtikėtina skautų ypatybė, kaip visada, buvo naudinga šauniai virtuvės komandai - teko girdėti, kad morkų skutėjų ir sumuštinių tepėjų netrūko. O kalbant apie trūkumus ir perteklių, veiklos skautivalyje buvo nemažai. Visą šeštadienį sąskrydžio dalyviai savo poilsį galėjo paįvairinti netikėtomis veiklomis. Norintys išmokti šį tą naujo buvo kviečiami dainuoti įvairių tautų dainas ar gaminti sapnų gaudykles. Tuos, kuriems lietuviškos saulės negana kvietė skautiškas baras, kur iš kokoso riešutų buvo gaminami indai, į kuriuos galėjai susimaišyti ir įsipilti savo asmeninį kokteilį (su skėtuku!). Visus pasiilgusius žaidimų priėmė stalo žaidimų kampas, o pavargusius sėdėti - brolio Dūlės sporto užsiėmimas. O tų, kurie norėjo išlaisvinti kūrybiškumą ir polėkį laukė teatrinės improvizacijos su profesionaliais teatro pedagogikos lektoriais. Pastarieji ne tik privertė juoktis vadovus, bet ir pažėrė puikių idėjų užsiėmimams su vaikais. Visus pasiilgusius naujų žmonių ir įdomių pažinčių žavingai pasipuošusios sesės kvietė į greitųjų pasimatymų kampelį.

3. Rimtosios dalies. Nežinia ar tai skautiška ar lietuviška prigimtis, bet vien džiaugsmais sotūs niekada nebūname, tad tikras skautivalis negali vykti be rimtosios dalies. Šeštadienio popietę visi sąskrydžio dalyviai susirinko į Jubiliejinės stovyklos aptarimą. Vadovai diskutavo apie stovyklos programą, pasiruošimą, ūkį ir kitas svarbias dalis. Visos pastabos buvo suregistruotos ir padės šimtmečio stovyklos organizavimui. Rimties vadovai nepametė ir diskutuodami projekto „Safe from harm“ arbatėlėse. Čia visi dalinosi mintimis apie patyčias skautiškame judėjime ir vadovų elgesio normas. O po ilgo LS Tarybos posėdžio galėjome pasveikinti ir seses bei brolius užsidirbusius naujus laipsnius. Paskautininko laipsnį gavo ir įžodžius davė Vytenis Natanas iš Kauno, Ineta Dementavičienė, Mykolas Gerliakas, Kamilė Tirūnaitė ir Žymantė Kasperavičienė iš Vilniaus. Skautininko laipsnis buvo suteiktas Sergejui Staponkui iš Šiaulių, o vyr. skautininko - Benitai Mincevičiūtei iš Marijampolės ir Vygantui Kiulkiui iš Klaipėdos.

4. Laužo. Tikras skautiškas renginys be laužo niekaip negali išsisukti. Laužas šįkart buvo netradicinis - renginio dalyviai turėjo galimybę dalyvauti tikroje diskotekoje, stebėdami DJ'ų kovas. Vakarėlis buvo visai rimtas, bet skautai nebūtų skautai, jei magnetofonui nutilus iš palapinės netrauktų gitaros ir miegui viens kito nelydėtų dainomis.

5. Juokų ir keistenybių. Kai gerai pagalvoji, tai skautus gali pavadinti tikrais keistuoliais. Tūlas dirbantis žmogus sunkiai supranta, kaip galima imti savaitę atostogų ir per jas visą savaitę šėlti su vaikais miške (o po viso šito, beje, reikia ir dar vienų atostogų). O ką jau kalbėti apie visus skautiškus juokus, simbolius ir kitus tik kaklaraiščius nešiojantiems suprantamus dalykus. Todėl tikras skautivalis negali apsieiti be juokų ir keistenybių. Sąskrydžio metu vienas brolis sakė, kad savaitgalis atrodo kažkoks siurrealus jau vien dėl vaizdo, kai trys nuotakos baltomis suknelėmis žaidžia beisbolą (apie tikrąją nuotakų paskirtį skaitykite „Veiklos“ punkte). Prie juokų galima priskirti ir sekmadienio ryto "Skautivalio TV" laidą, kurioje dalyviai ne tik galėjo susipažinti su karščiausiomis organizacijos naujienomis, bet ir susivilioti vienu ar kitu produktu žiūrėdami reklamas.

Norisi sakyti: ir aš ten buvau, gerai pailsėjau, po Jubiliejinės atsigavau, kaip atrodo skautiškas festivalis pamačiau... O dabar metas vėl kibti į kasdienius skautiškus darbus ir asmeninį festivalį organizuotis kiekvienoje veikloje. 

Įvykius fiksavo sesė Laima,

LS Komunikacijos skyrius