Sveiki!

Besirengdamas skautiškam savaitgaliui, kviečiu kartu apmąstyti dar vieną įvykį:

Sekmadienis stovykloje. Į stovyklą atvyksta krašto dvasios vadovas, kunigas, pravesti skautiškų mišių. Visa stovykla rengiasi jose dalyvauti, tačiau patyrusių skautų pastovyklėje atsiranda du broliai, kurie atsisako dalyvauti mišiose, sakosi nesą katalikai, o jų šeimos, tėvai, taip pat nėra religingi ir nelanko bažnyčios. Broliai prašo savo vadovo leidimo nedalyvauti mišiose, o vietoj to padirbėti virtuvėje padedant gaminti pietus visai stovyklai.

 – Kaip jaučiasi patyrę skautai?

 – Ką mąsto jų vadovas? Kokie klausimai jam kyla?

 – Kaip turėtų pasielgti vadovas? Ar leisti skautams nedalyvauti mišiose, ar versti eiti į mišias, nes „stovyklos programa privaloma visiems“?

Kaip jūs galvojate? Ar teko susidurti su panašiomis situacijomis savo renginiuose?