Apie vyriausiojo skautininko pareigas ir siūlomus įstatų pakeitimus

Artėjančio LS Suvažiavimo metu Taryba teiks visiems suvažiavimo dalyviams svarstyti LS įstatų pakeitimo pasiūlymą, kuriame numatoma pakeisti LS vyriausiojo skautininko paskyrimo tvarką organizacijoje ir neriboti  šias pareigas einančių žmonių darbo trukmės tik 2 kadencijomis.  Siūlomas įstatų pakeitimas ir vyriausiojo skautininko paskyrimo tvarka yra labai reikšmingi pokyčiai organizacijos valdyme, kurie leistų efektyviau ir profesionaliau organizuoti LS veiklą ir užtikrintų daugiau stabilumo organizacijai. Įdėja tobulinti vyriausiojo skautininko pareigų pobūdį LS Taryboje ir Pirmijoje yra svarstoma jau keletą metų, vertinant skautijos veiklą, vyriausiųjų skautininkų darbą ir analizuoant kitų asociacijų patirtį. Prieš suvažiavimą norime išsmiau pristatyti šį pasiūlymą ir paaiškinti, kodėl manome, kad vyriausiąjį skautininką į pareigas turėtų skirti LS Taryba, o ne rinkti Suvažiavimo delegatai ir kodėl vyr.skautininko kadencijų skaičius neturėtų būti ribojamas.

Svarbiausios sąvokos ir LS valdymo struktūra

Pirmiausia, prisiminkime kaip atrodo LS valdymo stuktūra ir ką veikia svarbiausi LS valdymo organai – Suvažiavimas, Taryba ir Vyriausiasis skautininkas. (Etikos ir kontrolės komisijos taip pat priskiriamos valdymo organams, bet apie jų funkcijų čia nenagrinėsim).

Suvažiavimas – yra aukščiausias LS valdymo organas, čia kasmet Tarybos sušaukti susirenka visi LS padalinių vadovai (visų LS draugovių, tuntų, kraštų atstovai) ir sprendžia svarbiausius LS valdymo klausimus – renka ir atšaukia Tarybos, etikos ir kontrolės komisijų narius, vyr. skautininką, keičia LS įstatus, tvirtina veiklos ataskaitas,  organizacijos strategija ir turi galią spręsti bet kokius kitus LS veiklos organizavimo klausimus.

Taryba yra pagrindinis kolegialus LS valdymo organas, kurį sudaro 16 Suvažiavime išrinktų narių, kuriems Suvažiavimo dalyviai paveda rūpintis LS veikla tarp Suvažiavimų. Taryba yra svarbiausias sprendžiamasis LS valdymo organas tarp Suvažiavimų, ji vykdo Suvažiavimos sprendimus, koordinuoja LS veiklą, rūpinasi organizacijos augimu ir gerove, formuoja LS strategiją, tvirtina vyriausiojo skautininko parengtus metinius veiklos planus, Pirmijos sudėtį, suteikia nariams aukštesniuosius vyresniškumo laipsnius, garbės ženklus ir sprendžia dar visokius kitokius LS reikalus. Taryba formuoja organizacijos politiką, nustato svarbiausius veiklos tikslus, koordinuoja santykius su kitomis organizacijomis ir analizuoja LS veiklą.

Vyriausiasis skautininkas yra vienasmenis LS valdymo organas, kurį renka Suvažiavimas 2 metų kadencijai. Vyriausiasis skautininkas negali būti Tarybos narys.  Su Vyriausiuoju skautininku sudaroma darbo arba civilinė sutartis jo kadencijos laikotarpiui. Be to, tas pats asmuo negali būti renkamas į šias pareigas daugiau negu dviem kadencijoms iš eilės.

LS įstatuose numatytos tokios vyriausiojo skautininko pareigos :

13. Vyriausiojo skautininko kompetencija:
    1. organizuoja LS veiklą;
    2. veikia LS vardu, kai yra santykių su kitais asmenimis, atstovauja LS;
    3. sudaro sandorius LS vardu. Prieš sudarydamas sandorius, kurių vertė didesnė nei 20 tūkst. litų, Vyriausiasis skautininkas turi gauti Tarybos pritarimą;
    4. įgyvendina Suvažiavimo ir Tarybos sprendimus ir kitus pavedimus;
    5. suderinęs su Taryba, priima ir atleidžia darbuotojus, sudaro su jais darbo sutartis;
    6. išduoda įgaliojimus vykdyti tas funkcijas, kurios apima jo kompetenciją;
    7. rengia LS veiklos ataskaitą, teikia ją svarstyti Tarybai ir, įtraukęs į ataskaitą Tarybos išvadą, pateikia ją Suvažiavimui,
    8. parengia bei Tarybai patvirtinus įgyvendina LS metų veiklos planą bei biudžetą, metų gale Tarybai atsiskaito už jų įgyvendinimą;
    9. rūpinasi LS ūkine veikla, parengia ir teikia Suvažiavimui tvirtinti LS metinę finansinę atskaitomybę;
    10. tvarko einamuosius LS reikalus, nepriskiriamus Tarybos kompetencijai;
    11. atsako už LS narių apskaitą, pranešimą apie esminius įvykius;
    12. padeda LS padaliniams spręsti praktines jų veiklos problemas;
    13. organizuoja viešos informacijos skelbimą;
    14. atidaro ir uždaro sąskaitas banko įstaigose;
    15. atsako už duomenų ir dokumentų pateikimą juridinių asmenų registrui;
    16. atlieka kitus jo kompetencijai priskirtus veiksmus.

Be visų šių pareigų, LS vyr.skautininkas įvairioms LS veiklos vykdymo funkcijoms (jaunimo programos, mokymų, ūkio, raštvedybos, finansų tvarkymo ir kt.) atlikti samdo darbuotojus ir savanorius – Pirmiją, ir vadovauja šios komandos darbui. Vyr.skautininko darbą prižiūri Taryba, kuriai vyr.skautininkas atsiskaito Tarybos posėdžių metu, o pasibaigus kadencijai – Suvažiavimui.

Taigi, nagrinėdami LS  valdymo organų kompetenciją matome, kad sprendžiamoji LS valdžia priklauso Suvažiavimui ir Tarybai, o veiklos vykdymu rūpinasi Vyr.skautininkas ir Pirmija. Pagal savo kompetenciją vyr.skautininkas yra tarsi įmonės „vykdantysis direktorius“, svarbiausias LS teisinis atstovas, biuro vadovas, turintis parašo teisę ir atskingas už kasdienę organizacijos veiklą ir finansus. Pirmija yra vyr.skautininko komanda ir svarbiausias nacionalinės LS veiklos vykdymo variklis. Kitose organizacijose ir įmonėse „Pirmija“ dažniausiai vadinama įmonės biuru, „ofisu“ ar vykdančiuoju komitetu.

Išsiaiškinę šiuos dalykus – galime keliauti toliau...

Ką siūloma pakeisti?

1. Vyriausiąjį skautininką skirtų  LS Taryba, o ne rinktų Suvažiavimo dalyviai. Taryba organizuotų kandidatų atranką ir samdytų darbuotoją darbui.
2. Vyriausiasis skautininkas neturėtų balso teisės suvažiavime (kaip ir dabar neturi jokie kiti Pirmijos nariai, kurie nėra skautiškų vienetų vadovai).
3. Nebūtų ribojama kaip ilgai asmuo gali vykdyti vyriausiojo skautininko pareigas. Nebūtų ribojama kiek kadencijų tas pat žmogus gali eiti pareigas.

Foto: LS delegacija įteikia skauto vyčio lazdą LR Prezidentui broliui Valdui Adamkui, 2009 m.

Kodėl siūloma keisti vyr. skautininko paskyrimo tvarką? Kas iš to?

Vyr.skautininko paskyrimo tvarką siūloma keisti, siekiant užtikrinti didesnį LS administracijos darbo stabilumą ir kelti LS nacionalinio biuro darbo kokybę.

Daugiau stabilumo administracijoje. Vyr. skautininkas visų pirma yra vykdančioji pozicija, „administracijos direktorius“, teisinis atstovas, turintis teisę pasirašyti įvairius dokumentus, leisti įsakymus reglamentuojančius biuro darbą, samdyti ir atleisti darbuotojus, nustatyti kaip bus tvarkomas ūkis, finansai ir kiti formalūs dalykai.  Kas porą metų keičiantis žmonėms vyr. skautininko pareigose, drauge su jais dažnai keičiasi ir administravimo tvarka. Galiausiai kas porą metų aukštyn kojom apsiverčia tokie dalykai kaip nario mokesčio apskaitos tvarka, uniformų tiekimo taisyklės, biuro darbo laikas, komunikacijos būdai . Be to, dažnai keičiantis vyr.skautininkams, vienetų vadovams ir kitų organizacijų atstovams reikia iš naujo susipažinti ir mokytis bendrauti su kiekvienu nauju Pirmijos vadovu, pratintis prie naujos darbo tvarkos ir reikalavimų. Tai atima labai daug laiko, energijos ir pametama daug patirties. Organizacijos administracijoje turi būti žmogus, kuris dirbtų ne dvejus metus, turėtų daugiau valdymo patirties ir užtikrintų kokybišką kitų žmonių darbą.

Išsaugoma darbo patirtis. Neribojant vyr.skautininko kadencijų skaičiaus būtų galima ne tik sumažinti kaitą, bet ir sudaryti sąlygas kompetentingiems ir patyrusiems žmonėms dirbti ilgiau,  tobulėti savo darbe ir kelti LS administracijos darbo kokybę. Kiekvienas vadovas savo darbe sukaupia daug patirties, vertingų pažinčių, nuolat mokosi iš savo darbo rezultatų. Kai vadovai keičiasi kas du metus, daug vertingų žinių ir įgūdžių palieka organizaciją, o naujam vyr.skautininkui užtrunka laiko „apšilti ir įsivažiuoti į darbus“. Reikia siekti, kad šį žmogiškoji patirtis ir kompetencija būtų išlaikyta organizacijoje.

Galimybė paskirti kompetentingiausius. Dabartinė vyr.skautininko paskyrimo tvarka rinkimų būdu negarantuoja, kad šiam darbui bus išrinktas kompetentingas žmogus. Rinkimuose visuomet rizikuojame, kad bus išrinktas populiarus, žavus, bet nebūtinai turintis reikiamų gebėjimų šiam darbui žmogus. Sudarant sąlygas vyr.skautininką išrinkti Tarybai, būtų galima organizuoti geresnę darbuotojų atranką ir deramai įvertinti kandidatų patirtį ir tinkamumą šiąm darbui.

Lankstesnė darbuotojų paskyrimo ir atleidimo tvarka. Tarybai kontroliuojant vyr.skautininko paskyrimą būtų galima ne tik geriau įvertinti kandidatų kompetenciją,  bet ir prireikus paprasčiau atleisti žmones iš darbo. Priežasčių atleisti žmogų iš darbo gali būti pačių įvairiausių, o dabar norėdami pakeisti žmogų vyr.skautininko pareigose turėtume rengti neeilinį suvažiavimą. Įsivaizduokit, jei vyr.skautininkas dėl sveikatos ar kitų asmeninių priežasčių nebegalėtų eiti pareigų, reikėtų visiems LS vadovams vėl važiuoti į Kauną. Lygiai taip pat Taryba negalėtų iki suvažiavimo atleisti nekompetentingo vadovo, dėl to strigtų darbas.

Daugiau garantijų dirbantiems asmenims. Tuo pačiu, neribota kadencijų trukmė ir nauja paskyrimo tvarka suteiktų daugiau garantijų pačiam vyr.skautininko pareigas einančiam žmogui. Žmonės galėtų aiškiau planuoti savo karjerą organizacijoje keliems metams į priekį, o prireikus paprasčiau atsistatydinti be prievolės šaukti suvažiavimą.

Aiškesnės vyr.skautininko pareigos.  Įvesdami naują vyr.skautininko paskyrimo tvarką ir neribodami kadencijų trukmės aiškiau apibrėžiame ir reikalavimus vyr.skautininko pareigoms. Šitaip aiškiau sau patiems ir visuomenei nustatytume, kad LS vyr.skautininkas yra profesionalus administracijos direktorius, biuro vadovas ir  „CEO“, o ne „visuotinis valdovas“, „visų galų meistras“. Dabar dažnai nebeskiriame, kurios pareigos priskiriamos vyr.skautininko kompetencijai, o kurias galėtų vykdyti ir Tarybos pirmininkas, kiti Tarybos, Pirmijos ar komisijų nariai. Dėl to kartais vyr.skautininkams priskiriame skirtingo lygmens darbų, kuriais būtų galima dalintis ir labiau įsitraukti kitiems.

Tikimės, kad šie pasiūlymai bus visų deramai įvertinti ir priimti artėjančio LS Suvažiavimo metu.

Dažniausiai užduodami klausimai (DUK):

Kam reikia kažką keisti?

Šių pokyčių reikia siekiant užtikrinti stabilesnį ir profesionalesnį organizacijos administracijos darbą ir ilgiau išlaikyti gerąją patirtį organizacijoje. Be to, tokia tvarka padėtų atsirinkti tinkamiausius žmones į vyr.skautininko pareigas. Skautybė yra judėjimas, todėl turėtume nebijoti visuomet judėti į priekį ir keistis, kad galėtume geriau vykdyti savo misiją.

Tai ką, dabar vyr.skautininku galės būti bet kas, net neskautas?

Ne, į vyr.skautininko pareigas ir toliau galėtų kandidatuoti tik skautišką patirtį (bent paskautininko laipsnį) turintys žmonės. Neskautui būtų labai sunku „įsikirsti“ į mūsų veiklos specifiką ir tinkamai vadovauti ir atstovauti skautams.

O ar nenukentės demokratija ir galimybė reikštis nariams, iškilti lyderiams?

LS visuomet buvo ir bus demokratiška organizacija. Demokratija skautų veikloje veikia visuose lygmenyse: skiltyse vaikai nuo mažiausio amžiaus mokosi demokratijos ir iniciatyvos rinkdami skiltininkus, draugovės, tuntai ir kraštai demokratiniu keliu renka savo vadovus, o Suvažiavime ir toliau visi turintys reikiamą patirtį galės kelti kandidatūras tapti LS Tarybos, Etikos ir kontrolės komisijų nariais ir aktyviai prisidėti prie organizacijos valdymo. Galbūt rinkimai į Tarybą taps proga nariams reikšti savo idėjas, imtis iniciatyvos ir iškilti naujiems skautijos  lyderiams.

O kas dabar neš organizacijos vėliavą?

Organizacijos vėliavą visuomenėje neša kiekvienas skautas  dėvintis skautišką kaklaraištį.  Kiekvienas savo veiksmais kasdien atstovaujame Lietuvos skautijai ir pasaulinio skautų judėjimo vertybėms.

LS Tarybos informacija