Skautavimas moderniame Azijos mieste

Singapūro skautų istorija prasideda 1910 metais kai Frank Cooper Sands įsteigė pirmąją draugovę. Nuo tada organizacija smarkiai kito ir plėtėsi. Singapūro skautų asociacija turi apie  11 000 narių, kurių didžiąją daugumą sudaro jaunesnieji skautai. Nors organizacija šiandien priima tiek berniukus, tiek mergaites, istoriškai – tai berniukų organizacija, todėl jie sudaro didžiąją daugumą narių.

Įdomu tai, kad skautais galima tapti tik pradėjus lankyti mokyklą, nes skautų organizacija yra laikoma formalųjį švietimą papildančiu ugdymu, o veikla vykdoma mokykloje. Skautų vadovai yra mokytojai bei savanoriai, dirbantys vienoje komandoje. Draugovės pavadinimų neturi, nes skautai priskiriami konkrečiai mokyklai, pvz. Katong’o vidurinės mokylos skautai. 

Turbūt daugeliui kyla klausimas, kaip organizacija, būdama mokyklos dalimi vis dar gali būti laikoma neformaliu ugdymu. Ataskymas paprastas – Singapūro švietimo sistema labai skiriasi nuo Europos. Labai didelis akcentas skiriamas formaliam švietimui, todėl neforamlaus ugdymo sąvoka, nors ir vartojama, suprantama kitaip ir apima visas veiklas, vykstančias mokykloje po pamokų. Specialiųjų muzikos, sporto ar šokio mokyklų tiesiog nėra, nes visos veiklos yra suvokiamos kaip švietimą papildančios, todėl vyksta toje pačioje mokykloje. Moksleivis privalo pasirinki vieną sporto užsiėmimą bei vieną kitokio pobūdžio veiką, pvz. skautus, dailę ar šokius.

Skautų asociacija kartu su policijos kadetais, skaučių seserija, berniukų bei mergaičių brigadomis, raudonojo kryžiaus jaunimu bei šv. Jurgio medicinine brigada yra laikomos uniforminėmis organizacijomis (kaip Lietuvos Šaulių Sąjunga) ir kasmet turi garbę dalyvauti Singapūro Nacionalinės dienos parade, kurio metu vietoj ginklų rankose laikydami skėčius ar specialias lazdeles atlieka parodomąją rikiuotę. Nacionalinės dienos paradas – turbūt pati laukiamiausia ir įspūdingiausia skautų metų veikla, į kurią norint patekti vyksta specialus konkursas. Atrinkti skautai aktyviai treniruojasi, padedami Singapūro karininkų ir parado organizatorių.  2015 metais Singapūras švenčia savo 50- metį, todėl, nors pats paradas ir šventė tik rugpjūtį, atranka jau įvyko ir prasideda treniruotės.

Amžiaus grupės irgi smarkiai skiriasi. Jaunesnieji skautai 7-12 metų, skautai 12-16 metų, patyrę skautai 16-18 metų, vyr. skautai 17-26 metų. Vyresnieji skautai, sulaukę 21 metų gali tapti savanoriais vadovais, padedančiais pagrindiniam vadovui – mokytojui, dirbančiam su vaikais mokykloje.

Skautų veikla paremta nacionalininėmis programomis, skirtomis visam jaunimui, neišskiriant skautų, pvz. Nacionalinis Prezidento Apdovanojimas arba Edinburgo hercogo apdovanijimas (Sinagpūre jis vadinamas Nacionaliniu jaunimo apdovanojimu). Nors veiklos ir vyksta, pritaikant skautų metodą, tačiau ypač didelis dėmesys skiriamas nacionalinėms veikloms, numatytoms Sinagapūro švietimo ministerijos.

Pionerijos komanda ir sesė Loreta

Skautų sueigos, kaip minėta anksčiau, vyksta mokyklose, dažniausiai šeštadieniais, ir trunka pusę dienos. Dėl didelio krūvio pamokose ir ruošiantis egzaminams (kurių sinagpūriečiai turi bent tris kartus daugiau, nei lietuviai), skautų užsiėmimai vyksta vidutiniškai kartą ar du į mėnesį. Užsiėmimų metu skautai mokosi rišti mazgus, žaidžia daug žaidimų, eina į žygius, mokosi pionerijos bei skautų istorijos.

Į stovyklas skautai važiuoja vieną-du kartus per metus. Stovyklos trunka iki trijų dienų. Stovyklaujama visada toje pačioje vietoje, nes Singapūro švietimo ministerija skautams laikinai yra patikėjusi stovyklavietę šalies Šiaurėje. Stovyklavietėje yra įrengti tualetai bei prausyklos, mediniai nameliai jaunesniesiams skautams bei sandėlyje laikomas visas skautiškas inventorius vyresniems stovyklautojams. Į stovyklas vaikai yra atvežami užsakytu autobusu, dėl saugumo jiems dažniausiai tiekiamas pakuotas maistas iš miesto, todėl patys gaminasi tik patyrę ir vyresnieji skautai.

Stovyklos pionerija

Nei vienas Singapūro skautas į stovyklą nesiveža nei miegmaišio, nei kilimėlio, nei palapinės. Palapinės yra išduodamos stovyklavietėje, miegmaišiai ir kilimėliai – beveik nenaudojami, nes naktimis vidutinė temperatūra visus metus yra 26-28 laipsniai šilumos.  Palapinės – mums nematytos, angliškai vadinamos “ridge tent”, talpina 8-12 skautų. Jos pagamintos iš storos plastmasinės plėvelės, neturi dugno, todėl kartu su palapine skautai gauna medinius gultus, kuriuos deda ant žemės. Toks stovyklavimas yra dėl kelių priežasčių: pirmiausia – saugumas egzotinių gyvūnų bei vabzdžių, antra – potvynio galimybė. Jei Singapūre lyja, vanduo sunkiai nuteka dėl išsausėjusios žemės. Trečia priežastis – ryto rasa bei vandens kondensacija. Dėl didelių karščių rasa yra tokia didelė, net ir gultas ryte būna drėgnas.

Palapinių miestelis

Dar vienas gultų paaudojimo būdas – senas dar R. Baden- Powell’io metodas – rytinė palapinių inspekcija. Jos metu kiekvienas skautas išneša savo gultą į kiemą, palapinę atidaro plačiai, kad išsivedintų ir išdžiūtų. Ant medinio gulto išrikiuojama viskas, ką stovyklautojas atsivežė į stovyklą – nuo drabužių iki puodelių. Gulto viršuje dedami daiktai, kurie priklauso viršutinei kūno daliai ir einama apačios (kojų) link. Galiausia kojūgaly sudedami purvini drabužiai, rankšluosčiai bei asmens higienos priemonės. Kai visi skilties gultai išnešti į lauką, visa skiltis su skiltininku priešaky išsirikiuoja šalia, o pastovyklės komendantas patikrina tvarką, rikiuotę bei pastovyklę (skilties virtuvę bei pionerijos įrenginius), o po to viską įvertina balais. Po inspekcijos gultai su drabužiais bei daiktais paliekami džiūti saulėje iki vidudienio.

Pasiruošimas rytinei inspekcijai

Vieną vakarą stovykloje vyksta laužas. Jo metu visa stovykla susirenka estradoje, laužo vedantieji užkuria laužą, perskaitomas tekstas, kuris skelbia oficialų laužo atidarymą. Toliau vedantieji rūpinasi skautų užėmimu, siūlo dainas, kurių tekstai būna paruošti kiekvienam skautui. Draugovės paruošia savo pasirodymą – paprastą dainą arba dainą su judesiais. Šokių ar aktyvių žaidimų čia nebūna. Be to, singapūriečiai nešaukia skautiškų šūkių. Dažnai laužo metu įteikiami įvairūs apdovanojimai, dovanos. Laužas trunka apie valandą laiko, jo pabaigoje vėlgi perskaitomas oficialus tekstas apie laužo pabaigą ir jis užgesinamas.

Vakaro laužas

Skautiški žygiai Singapūre irgi yra kitokie. Tai šalis be miškų, ežerų, todėl skautavimas vyksta mieste. Skautai eina į ne ilgesnius nei 5 kilometrų žygius aplink rajoną ar iki artimiausio parko. Žygio metu atliekamos užduotys, žaidžiami žaidimai.

Singapūro skautų organizacija labai skatina skautų bei vadovų tobulėjimą, todėl kiekvieną savaitgalį didžiuliame skautų name Singapūro vidury vyksta bent keli mokymai. Galima rinkis pirmos pagalbos, skiltininkų ar draugininkų mokymus, specialybių kursus skautams ar vadovams. Daugelis vyresnių skautų atsimena, kad jų jaunystėje skautavimas buvo laisvesnis, jie galėjo ir po medžius karstytis, ir į ilgus žygius eiti, ir stovyklauti rezervatuose. Deja šiandien tai yra istorija, nes jaunimui tokios veiklos nebėra patrauklios, o ir skiriamas itin didelis dėmesys vaiko saugumui bei veiklos derinimas su mokyklos grafiku – to nebeleidžia. Dėl šios priežasties stengiamasi organizuoti kuo daugiau renginių, kurie vyksta regioniniu ar nacionaliniu lygmeniu. Tai įvairios varžybos, kolekcininkų susitikimai, barbekiu, rikiuotės konkursai, įvairių progų minėjimas ar kitos veiklos.

įspūdžiais dalinosi sesė Loreta Senkutė