Klausiate, kas gali susieti daugiau nei 150 skautų iš net 17 skirtingų šalių? Ogi YOUROPE stovykla, vykusi balandžio 30 – gegužės 3 d., Bad Honnef, Vokietijoje. Net 5 drąsūs, žingeidūs ir energingi LS delegatai – Monika Paulauskaitė, Inga Rainytė, Eglė Šidlauskaitė, Ugnė Skorupskaitė ir Titas Gurskis – pasinaudojo nuostabia galimybe ir sudalyvavo šioje stovykloje. Dabar, kuomet visi kelionės įspūdžiai jau “susigulėjo”, dalinamės jais su Jumis visais!

Balandžio 30 diena:

(Iki, Tanja!)

Paliekame mus pasisvečiuoti priėmusios skautės Tanjos namus suprasdami, jog tai, ko gero, paskutinė diena per ateinančią savaitę, kuomet turėjome progą pasinaudoti šiltu civilizuotu dušu bei kitais patogumais. Nusipirkę bilietą sėdame į traukinį, užsiimame ten esančius elektros lizdus ir pasileidžiame į 3 valandas trunkančią kelionę, kurios metu per langus pamatėme pačius nuostabiausius, neapsakomus vaizdus…

Galiausiai atvykstame į Bad Honnef, kur mus pasitinka jau ten atvykusi Monika. Miestelio įspūdis yra tiesiog... Vau!

Eidami į stovyklą gerimės vaizdais, o kuomet pagaliau atvykstame – dar labiau nustembame – pasirodo, jog mūsų stovyklavietė yra tarsi vandens parkas po atviru dangumi!

Užsiregistruojame, gauname po stovyklos maišelį su gėrybėmis (tarp kurių yra net gertuvė, ko daugiau gali reikėt?!), sužinome, jog gyvensime trečioje palapinėje (o tiksliau – įspūdingai atrodančiose juodose tradicinėse vokiečių skautų jurtose), kartu su vokiečiais ir prancūzais. Išgirstame keistą skambutį ir riksmą: „Dinner‘s ready!” – aiškinti mums nieko daugiau nereikia, čiumpame savo indelius (kurių, tiesa, neprireikė) ir stojame į eilę. Pasirinkimas milžiniškas, nuo užtepėlių iki įvairiausių sūrių, ir taip norisi visko paragauti, bet deja – lėkštė tam per maža... Po sočiosios vakarienės sekė prisistatymų vakaras. Kiekvienos šalies atstovai turi prieš visus pasirodyti, trumpai papasakoti apie savo šalį ir prisegti savo iš anksto darytą nuotrauką (nesigirsim, tačiau mūsiškė fotografija, žinoma, geriausia) ant didžiulio Europos žemėlapio.

Šiek tiek visi bendrai padainuojame ir pašūkaujame, o tuomet judame lauk iš palapinės, kad visi skirtingomis kalbomis sudainuotume „Ateina naktis“. Šią dainą jie vadina „tapsais“, kurie ir vainikuoja tos dienos programos pabaigą bei skelbia, jog galima eiti miegoti arba – kur kas naudingiau – bendrauti!

Gegužės 1 d.

Mus prižadino garsus “Good morning!” - visu pusvalandžiu anksčiau nei prasideda programa (panašu, kad kai kuriose valstybėse taip yra įprasta). Dušai dar nedirba, tad belieka apsiversti ant kiti šono ir dar pabandyti nusnausti. Pusryčiai (jie visiškai nevalgo košių, tik sumuštiniai ir… dribsniai!), rytinis ratas, kuriuos jie turi vietoj rikiuotės, ir tada visi į vadinamus “workshop’us” (diskusijas, užsiėmimus) - lobizmas, pabėgėliai, ekologija, žmonių teisės... Na, temos tikrai rimtos. Pasiklausius apie kitų valstybių ir organizacijų patirtį, išgirdus tiek daug skirtingų žmonių nuomonių pats susimąstai apie tai, kad tobulėjimui ribų nėra. Vėliau mūsų laukė ekonomikos žaidimas - vienos komandos buvo valstybės, kurios turėjo galios, o kitos - bankai, kurie turėjo pinigų. Tikslas išsimainyti pinigus arba galią taip, kad baigtum turą kuo geresniu santykiu. Daug papildomų punktų (kovos, lošimai, darbas) leido užsidirbti papildomai, bet žaidimo taisykles gana sudėtingos – ne taip jau lengva buvo susigaudyti kas kur vyksta. Dieną užbaigėme tarptautiniu vakaru, kuris prasidėjo tradicinių virtuvių ragavimu ir perėjo į dainas bei žaidimus, kurių po vieną pasidalino kiekviena valstybė. Galiausiai visa tai persirito į nuoširdų bendravimą ir pasakojimus apie gyvenimą.

Gegužės 2 d.

Šį kartą, mūsų prašymu, tą papildomą pusvalandį miego mums suteikė. Atsikėlus – dar šiek tiek rimtų temų, kuriose turėjom progos išgirsti apie jaunimo įgalinimą, spaudos laisvę, aplankyti Boną (tik jei pasisekė pasirinkti “workshop’ą”), bet kad jau niekas neleido laiko veltui, tai galite būti ramūs. Po pietų mūsų laukė miesto žaidimas, kuriame tarptautinėmis komandomis turėjome surasti įdomiausias Bonos vietas ir atsakyti į klausimus apie jas. Žaidimas buvo parengtas keturioms valandoms, o mes turėjom tik dvi, tad paplūšėti teko. Tačiau net ir neįvykdžius visų punktų vis tiek buvo labai smagu pasižmonėti ir nors trumpam pamatyti miestą (kuriame, beje, tiek žmonių, kad kai kuriose vietose, net sunku praeiti). Vakarop turėjom garbės aplankyti koncertą pavasario festivalyje, vykusiame prie pat mūsų stovyklavietės. Nepakartojami šokiai su skautiška grupe, vėliau Robio Viliamso tribute koncertas ir puikūs fejerverkai paleisti iš mūsų stovyklavietės.

Gegužės 3 d.

Net ir paskutinę dieną buvome žadinami įprastu laiku, tačiau pernelyg nesiskundėme – žinojome, jog visa naktį teks praleisti oro uoste, tad išsimiegojimui laiko turėsime į valias. Atsisveikinimas… Išdrįsiu pasakyti, jog tai įdomiausia renginio dalis, nes tik tada suvoki, kiek iš tikrųjų daug naujų ryšių tu užmezgei su žmonėmis, kurie dar pries porą dienų buvo visai nepažįstami… Neįmanoma žodžiais paaiškinti, koks keistas jausmas, kuomet tuo pačiu metu būna ir smagu, ir liūdna, kai apsikabini ir atsisveikini su žmogumi, kuris tau davė tiek daug per tokį trumpą laiką, tačiau nežinia, ar dar kada nors jį sutiksi… Po visų sentimentų, mums patiems teko atsisveikinti ir iškeliauti.

Mūsų kelionė iki Frankfurto užtruko, nes traukinys pakeitė maršrutą (buvo šiek tiek baisoka), bet daug pasivažinėję bei praleidę naktį oro uoste, pakliuvome į lėktuvą ir, neilgai laukus, atsistojome ant tėvynės žemės…

(Dovanojam Titą)

(Meilė Titui, kelionės atgal džiaugsmai ir naktis oro uoste)

Koks apibendrinimas? Tokiose smagiose kelionėse, supranti, kad tarptautinis skautavimas veža, o skautai visame pasaulyje yra viena didelė šeima. Kodėl? :.

1. Nes tai žmonės, su kuriais per šešias dienas gali praleisti aštuonias valandas viename oro uoste, tada aštuonias kitame ir tai nepabosta.

2. Nes sesė iš Vokietijos, kuri nei vieno iš mūsų anksčiau nebuvo mačiusi, vidury nakties važiavo daugiau nei 100km tam, kad mums nereiktų nakvoti oro uoste.

3. Nes yra nepakartojama, kai ryte išeini iš dušo, o pusryčiai jau ant stalo.

4. Dar labiau neįtikima, kad po tų pusryčių nespėji net apsidairyti, o viskas jau sutvarkyta.

5. Nes skautai padeda atrasti tokį nuostabų dalyką, kaip Frankfurto miesto turas [https://www.facebook.com/frankfurt.free.alternative.walking.tour?fref=ts]. Jie vyksta kiekvieną dieną, tai jei kada ten būsit - būtinai apsilankykit. Nepasigailėsit!

6. Nes su skautais pamatai gigantiškų žąsų ir mažiukų žalių žąsiukų, kurie valdo visą upės pakrantę.

7. Nes kai išvažiuoji žaisti miesto žaidimo su trimis vokiečiais, austru, turku (kurie visi kalba vokiškai) ir lenke, kuri labai prastai kalba angliškai, išmoksti taip susikalbėti su sese, iš kaimyninės šalies, kad galiausiai net juokauji kartu su ja.

8. Nes stovykloje, kurioje yra 150 nepažįstamu užsieniečių, net ir dingus visiems pinigams ir dokumentams neužplūsta panika - juk čia skautai, atsiras.

9. Nes Vokiečių skautai stovyklauja stovyklavietėje, kurioje yra tikras šildomas baseinas su tramplynu! (ei, jūriai, mes irgi kada nors tokį turėsim)

10. Nes iš stovyklos gali išsiųsti atviruką namo. Čia toks mega stovyklos paštas - gal ir mes kada išbandom?

11. Nes gali pažaisti masinį “prancūziško buldogo” variantą. Galit įsivaizduoti, kaip 150 žmonių bėga ir stengiasi, kad jų nepakeltų?

12. Nes net ir Vokietijoje, net ir tada kai aplink nėra nei vieno tikrai gerai pažįstamo, užplūdus melancholiškai nuotaikai vis tiek atsiranda sesė, kuri prisėda šalia ir kalbasi iki išnaktų.

13. Nes skautai suteikia galimybę aplanyti užsienio valstybę, apturėti ekskursijas po du miestus, pabūti stovykloje, susipažinti su nerealiais žmonėmis...ir visą tai per nepilna savaitę.

14. Nes grįžti namo, o tave iš visų pusių užplūsta skautų klausimai “kaip sekėsi?”

15. Nes su skautais atsiranda visokie “beždžionėlės”, “regenborgen”, “vaisiai brangesni už vištieną” ir daug daug kitų vidinių juokelių.

(Frankfurtas, laiškai ir žąsys)

Ačiū už galimybę sudalyvauti šiame renginyje,

YOUROPE delegacija - Titas, Inga, Monika, Eglė ir Ugnė