Paskutinį rugsėjo savaitgalį, kilnių tikslų vedamos, Marijampolės krašto Mildos vyr. skaučių draugovės sesės kartu su sese Nomeda iš Raganos vyr. skaučių draugovės vyko į Nidą.

„Tu myli Neringą ir Tau patinka čia pakelti Saulę iš Kuršių marių ir palydėti Ją į Jūrą?

Nori gėrėtis Kuršių Nerijos magišku, pasakišku, užburiančiu kraštovaizdžiu?

Tu mėgaujiesi darydamas gerą darbą?

Tu nori duoti ir tik po to gauti?

Nori pabėgti, atitrūkti?

Esi kantrus arba nori tokiu būti?

Moki neskubėti arba nori to išmokti?

Tuomet ruoškis nuotykiams ten kur žmogui patekti draudžiama.

Rausim ir kirsim Naglių gamtos rezervato pušeles.“

Būtent toks skelbimas vyravo internete bei laikraščiuose, tad nieko nelaukusios bei atradusios laisvo laiko nuo darbų vykome į Nidą pailsėti, o tuo pačiu ir atlikti gerąjį darbelį Naglių gamtos rezervate.

Jau penktadienio vakarą jaukiai įsikūrę puikiame Kuršių Nerijos nacionalinio parko namelyje ir pavakarieniavę vaikščiojome Kuršių marių pakrante, besigrožėdamos nuostabiu vaizdu bei lydimos puikaus oro.

Šeštadienio rytą grožėjomės nuostabiais Nidos vaizdais, lankėme Thomo Manno namelį, Nidos etnografines kapines su jų originaliais antkapiniais paminklais – krikštais, minimais jau nuo XVI amžiaus. Tai vieni iš seniausių antkapinių paminklų formų visoje Lietuvoje. Tęsdamos savo kelionę leidome laiką pajūryje, lankėme Mirusias arba kitaip vadinamas –  Pilkąsias kopas, tai stiprių vėjų supustytos didelės smėlio kalvos su įspūdingomis daubomis ir išgraužomis, kuriose veši savaiminė žolinė augalija ir regimi senųjų miško dirvožemių fragmentai.

Ką pagalvotumėte sulaukę pasiūlymo šiek tiek pakapoti medžius Kuršių nerijoje? Taip, ten, ant kopų viršūnių...Pilnos įspūdžiųir pasisėmę jėgų, vykome kirsti ir rauti pušų pačioje Naglių rezervato širdyje, tai ir buvo pagrindinis mūsų savaitgalio tikslas. Rezervate pašaliniams žmonėms lankytis yra dradžiama, rengiami tik moksliniai stebėjimai, tačiau kadangi mes, kaip ir kita dauguma savanorių, buvome kilnių tikslų vedamos, žengėme į rezervatą labai drąsiai ir grožėjomės nuostabiais vaizdais, kuriuos pamatyti privalėtų kiekvienas. Pušelių kirtimas nėra joks darbas, kai esi apsuptas tokios nuostabios aplinkos. Ten tvyro nuostabios smėlio supūstos didelės kalvos, su įspūdingomis daubomis, kuriose regima nuostabi žolinė augalija. Žodžiais nupasakoti begalo sunku... O ką jautėme viduje būdamos ten, dar sunkiau apsakyti.

Rezervate praleistos keturios valandos pralėkė labai greitai, o entuziastų įžiebta akcija „Raunam!“ jau tampa tradicija. Kitais metais „Mildos“ vyr. skaučių draugovės sesės linki ir daugiau skautų prisijungti prie šio nuostabaus savanorystės projekto bei pamatyti dar nuostabesnius vaizdus esančius Naglio rezervate, bei pačioje Nidoje.

Sekmadienio rytas nebuvo toks, kaip visi. Kėlėmės sutikti tekančią saulę ant Parnidžio kopos, grožėjomės atsivėrusiais vaizdais, akimis lydėjome kylančios saulės spindulius, klausėmės čiulbančių paukščių garsų, stebėjome dangų. Besigrožint užklupo ir lietus, kuris tikrai nieko nesugadino, tik dar labiau padidino šypsenas mūsų veiduose. Lietaus dėka pamatėme nuostabų vaivorykščių žaismą danguje: 4 vienu metu!!! Dienos pabaigoje galėjome pasakyti: „15 vaivorykščių per dieną yra pats tas!“. Šias nuostabias akimirkas linkime patirti kiekvienam skautui, nes ten regimi vaizdai yra nuotraukomis ir žodžiais neatpasakojami!

Pat. sk. s.Urtė Vylimaitytė

Mildos vyr.skaučių draugovė