Skautų gyvenimas  - žavus ir nenuspėjamas. Niekada negali žinoti, kokius sunkumus tau teks įveikti, kokias baimes nugalėti ir, žinoma, kokius nuotykius patirti. O jų skautai patiria tiek, kad net sunku įsivaizduoti, ir visai nesvarbu, tai diena ar naktis, ruduo ar pavasaris – nuotykiai tyko visur, tereikia norėti juos surasti. Tai patvirtina ir spalio 17-18 dienomis Šilalėje vykęs Simono Gaudėšiaus draugovės skautų organizuotas naktinis žaidimas „Maču Pikču“, tapęs geriausiu kiekvieno dalyvio rudens nuotykiu.

Saulėtą spalio šeštadienį į Šilalės Simono Gaudėšiaus gimnaziją sugūžėjo apie 70 skautų iš Šilalės, Smalininkų, Švėkšnos, Jurbarko, Klaipėdos, Obelyno, Telšių bei keletas svečių iš kitų Šilalės neformaliojo švietimo organizacijų. Renginį pradėję rikiuote ir išklausę žaidimo instruktažo, pamokymų bei įveikę galvosūkius, dalyviai dalyvavo Šv. Mišiose, kurios vyko Šilalės Šv. Pranciškaus Asyžiečio bažnyčioje. Galiausiai atėjo metas ir pagrindinei renginio programai – naktiniam žaidimui, kuris vyko Šilalės miesto pušyne. Žaidimo ašimi tapo poklasinių Mezoamerikos tautų  - majų, actekų ir inkų – kova su ispanų užkariautojais – konkistadorais. Todėl neatsitiktinai žaidimo dalyviai buvo suskirstyti į tris tautas, turėjusias po savo karalystę – bazę – ir kovojusias už savo tautos išlikimą. Naktis tapo įnirtingos kovos liudininke – kaip sakoma, kare pateisinamos visos priemonės, tad ir šioje kovoje netrūko genialių strategijų, drąsių žygių į priešo teritoriją, nutrūktgalviškų, bet kartais ir sėkmingų sprendimų, įniršio kupinų susirėmimų bei gudrių sąjungų su kitomis gentimis. Ko gero, daug kam tai tapo nepamirštama naktimi: aklinanti tamsa, kur ne kur švystelėjusi prožektoriaus šviesa, jaudinanti įtampa, azartas ir troškimas laimėti žaidimą pavertė spektakliu, kurio liudininkės tapo visos pušyno pušys. Kaip bebūtų, laimėtojas yra tik vienas. Žūtbūtinį mūšį didele taškų persvara laimėjo majų tauta ir įtvirtino savo viešpatavimą.

Skautas privalo išlikti drąsus ir susikaupęs visose situacijose, netgi tada, kai tenka akis į akį susitikti su savo baime. Baimė gali tapti net tavo draugu, jei tik sugebėsi ją išnaudoti – su jos pagalba pralaužti ledus, varžančius tavo pasitikėjimą, drąsą ir gebėjimus, kurių net netikėjai turintis. Ir nesvarbu, ar tai būtų tamsos, aukščio ar tiesiog elementarios nesėkmės baimė – visos jos mus vienaip ar kitaip ugdo. Naktinis žaidimas turėjo panašią misiją – kiekvienam suteikti galimybę įveikti save bei apginti savo tautos garbę. Už suteiktą galimybę labiausiai dėkojame sesei Mildai ir broliui Deividui, kurie buvo šio žaidimo sumanytojai ir pagrindiniai įgyvendintojai. Na, ir nors ruduo jau tuoj užvers savo giedro dangaus skliautus ir pabers lietų bei sniegą, mes, skautai, nesiliausime danguje ieškoję žvaigždžių, nes jos – ryškios tarsi nuotykiai, be kurių gyventi mes tiesiog negalime.

Pat. skautė Giedrė Gedeikytė

Šilalės Simono Gaudėšiaus draugovė