Sveiki! Sakau jums “labas” iš tolimosios Azijos. Šiuos metus su RYE mainų programa leidžiu Taivane (saloje prie Kinijos). Išvykusi iš Lietuvos pažadėjau sau, kad tęsiu skautavimą ir būdama toli nuo namų, nežinojau nei kaip, nei kada, bet labai norėjau. Ilgai laukusi atsakymo iš vietinių skautų ir jo nesulaukusi, pradėjau ieškoti kitų išeičių ir parašiau laišką “USA Girl scouts overseas” organizacijai. Atsakymą gavau vos po poros dienų ir buvau pakviesta į jų sueigą. Host tėvai mane iškart perspėjo, kad būčiau atsargi susitinkanti su nepažįstamais, bet patikinau juos, kad tarp skautų nepažįstamų nėra, nes juk visi mes broliai ir sesės! Vėliau host šeima dar bandė mane suvilioti kvietimu į  taivanietiškąsias  vestuves, bet negalėjau iškeisti kalėdinės sueigos į vestuves, niekaip man širdis neleido.

  Truputėlį pakalaidžiojusi ir truputėlį sulyta radau įėjimą į Taipei American High School, nusišypsojus ir pasakius budėtojui prie durų, jog keliauju į skautus, buvau maloniai įleista. Vos tik įėjus į mokyklą pajutau kalėdinę dvasią (tik tarp kitko norėčiau paminėti, jog Taivaniečiai nešvenčia Kalėdų, nes vyraujančiose religijose tokios šventės nėra). Toks geras jausmas buvo nors trumpam pabėgti į kalėdinę pasaką. Pasivaikščiojusi po mokyklą, atradau kabinetą, kurio ieškojau. Pravėrusi jo duris radau grupę merginų sustojusių aplink vadovę ir klausančių sausainių kepimo instrukcijų. Ironiška ar ne? Nuėjau į pirmą JAV skaučių sueigą ir mes kepėme sausainius. Nors tai ir buvo vieno iš stereotipų, kuriuos mes turime susikūrę apie JAV skautus Lietuvoje, patvirtinimas, aš per daug neliūdėjau, nes Taivane skanių sausainių gauti beveik neįmanoma, o orkaičių irgi beveik niekas namuose neturi.

  Kepdama sausainius bendravau ir stengiausi susipažinti su merginomis. Nė vienos amerikietės tarp jų nebuvo (tik viena taivanietiškų bruožų mergina, kuri kaip vėliau sužinojau yra gimusi Havajuose). Dauguma taivanietės, keletas indžių, bet visos puikiai šnekančios angliškai. Vis dar turiu problemų su vardų atsiminimu, bet pažadėjau joms, kad po mėnesio jau mokėsiu visus. Vienintelė amerikietė kambaryje buvo mūsų vadovė, Lisa.  Ji vadovavo visam pulkui ir žiūrėjo, kad kas pirštų nenusidegintų traukdami karštas skardas iš orkaičių.

  Iškepusios sausainius buvome sustatytos į eilutę ir ėjome ratu aplink stalą imdamos po vieną sausainį. Išgraibsčiusios visus sausainius ir paužkandžiavusios, susėdome į ratą keistis dovanomis. Iš tikrųjų niekas manęs nebuvo perspėjęs apie keitimasį ir pasijaučiau labai blogai, bet viena iš merginų pribėgo ir įdavė į rankas man dovanėlę, patikinusi, kad viskas gerai, nes vadovė jai pranešė atsinešti vieną papildomą. Apsikeitusios dovanomis tarpusavyje, gavome po kalėdinę kojinę iš vadovės, kurioje buvo saldainių ir kalėdinis sveikinimas. Tokia staigi ir netikėta šiluma, sausainiai, dovanos ir aplinka dekoruota Kalėdomis privertė mane susimąstyti, kad Kalėdos praleistos svetur gali būti geriausios ir smagiausios Kalėdos, kurias kada nors švęsiu. Galvojau, kad bus labai liūdna, kad pasiilgsiu šeimos, bet skautai, mano antroji šeima, manęs nepaliko ir tik dar labiau pradžiugino.

  Po sueigos pasilikome su vadove ir savo Ambassador Girl Scout Troop (merginomis nuo 16m. iki 18m.) Gavau registracijos dokumentus ir taip pat sužinojau, kad su šia grupe merginų dirbsime ties dviem ženkleliais: “dinner party” (vert. Vakarienės vakarėlis) ir “water” (vert. Vanduo). Šie ženkleliai kažkuo primena mūsų specialybes, tik, kad jų (JAV skautai) turi daugiau ir užsitarnavus vieną tokių sugebi mažiau, nei išsilaikius vieną specialybę Lietuvoje.

  Sueigos pabaigoje nusifotografavome ir gavome emblemų. Namo mane pavežė viena indžių, Neha, kurios mažesnis dvylikametis brolis Ashish žinojo kur ir kas yra Lietuva. Po pirmosios sueigos supratau, kad visi skautai turi kažką bendro, nors žmonės, kuriuos sutikau yra įvairių tautybių, kalba trimis skirtingomis kalbomis, bet kiekvienoje sesėje galėjau atrasti savybę ar kokį pomėgį, kurį turi mano pažįstamos skautės Lietuvoje. Todėl savo sprendimu tęsti skautavimą Taivane labai džiaugiuosi ir tikiuosi jums parašyti ir papasakoti apie visus susitikimus, įvykius bei nuotykius, kuriuos patirsiu su savąja Ambassador Girl Scout Troop!

Tekstą parašė patyr. skaut. Urtė. Daugiau apie mano mainų metus galite skaityti tinklaraštyje: https://kartataivane.wordpress.com/ .