Ką pinkiai veikia visą dieną?

Sėdėdama ant savo mėgstamiausios mėlynos sofos KISC palėpėje įsikūrusiame darbuotojų kambaryje ir besigrožėdama kalnų panorama išsigooglinau sesės Jorės straipsnius iš jos sezono Kanderstege, kuris buvo berods 2010 pavasarį. Prisipažinsiu, jei ne tie straipsniai, manes čia tikriausiai irgi nebūtų. Skaitydama apie Jorės nuotykius supratau, kokios stiprios ir gilios yra KISC tradicijos: tai ką pinkiai veikė prieš 6, 10, ar 15 metų, tą patį veikiam ir mes šį pavasarį. Vakaro laužo pinkių programa (daug juoko ir klaidų joje), dainos virtuvėje ar koridoriuose, picos Des Alpes, popietinis gulinėjimas ir džiaugimasis pavasarine saule- visa tai vyksta čia. Net ir kaikurie pinkiai vis dar čia (vėl čia)  :)

Nors tai, ką pasakojo Jorė 2010 metais visiškai tinka ir tam ką mes veikiame dabar, pabandysiu jums papasakoti, kas vyksta KISC kiekvieną dieną iš savo perspektyvos: darbas ofise irgi jėga!

7.15 suskambėjęs žadintuvas liepia keltis, sėsti ant dviračio ir kartu su savo bučiokais Ninna iš Danijos ir Arnor iš Islandijos važiuoti per pusę Kandersteg kaimelio iki KISC. Trumpalaikiai savanoriai gyvena pačiame centre, o ilgalaikiai savanoriai ir vadovaujanti komanda gyvena kaimelyje esančiuose butuose. Įdomus faktas, čia namai turi ne tik numerius, bet ir pavadinimus. Aš gyvenu Chalet Fluhmatte, mano kolegos gyvena Chalet Marmet ar Chalet TopShop. Pirmas dalykas kurį reikia padaryti ryte atvykus į KISC yra pasisveikinti su centro katėmis Olave ir Von Bon, kurios gyvena registratūroje. Tada seka pusryčiai, o radijui pranešus 8 val ryto prasideda dienos susirinkimas, kuriame aptariami visi dienos klausimai, pristatoma informacija apie svečius, darbo rotaciją. Po šio susirinkimo visi iškeliauja į savo darbus: kas į  rūsį lankstyti paklodžių, kas į virtuvę ruošti maisto ar į registratūrą tvarkyti visų su svečiais susijusių klausimų. Na o aš keliauju į ofisą, kuriame mane džiaugsmingai pasitinka KISC direktoriaus šuo Maxima, kuri vis ateis iki mano stalo paprašyti dėmesio, sausainių, pakasymo už ausies ir išėjimo pasivaikščioti.

Pirma mano darbo dalis iki kavos pertraukėles 10val pralėks atsakant į elektroninius laiškus, sužiūrint valiutos keitimo kursus, išdalinant popierinius laiškus ir peržiūrint sąskaitas. 10 val (kaip ir 16 val) visi pinkiai susitinka kavai, arbatai ar tiesiog paplepėjimui bei naujiems kulinariniams atradimams: vakarykštės lazanijos sumuštiniams, nutelai su bananais ar sluoksniuotam dešra-sūris-sūris-dešra-ketčiupas-dešra užkandžiui. Likusį laiką  iki pietų (12 val) praleidžiu kartu su savo kolega ir mokytoju James iš Šveicarijos besigilindama į buhalterijos ar finansų apskaitos subtilybes (tai tikrai įdomu!).

Pietūs KISC yra geri ne tik puikiu maistu, bet ir 2 val trukmės pertrauka, per kurią galima  eiti slidinėti, žiūrėti filmus, kaitintis ant saulutės ar žaisti Jungle Speed`ą. Likęs darbo laikas prabėga dirbant darbus ofise ar skautiškoje parduotuvėje, padedant virtuvėje ar mokantis kažko naujo.

KISC unikali darbo vieta, nes po darbo pabaigos niekas nesiskirsto. Pinkiai susirenka darbuotojų kambaryje, žiūri filmus ar eina į Des Alpes picos ir burgerių, pas Gemmi sumuštinių ar pas Doris šnicelių. Vakaras beveik niekada anksti nesibaigia tad pinkiai anksti miegoti tikrai neina!

Šitaip nepastebimai ir greitai bėga laikas būryje skautų iš viso pasaulio. Žiema pralėkė taip greit, kad išmokau slidinėti tik paskutinę sezono savaitę, nors su trasomis galinėjausi ne kartą. Jau beveik įpusėjo ir pavasaris, kuris čia žavi tirpstančiu sniegu, pagulinėjimais saulėje ir atidarytu dviračių sezonu.

Monika (LT)

P.S. Daugiau informacijos apie galimybę savanoriauti KISC čia arba el.paštu: m.a.paulauskaite@gmail.com