2008-10-06

Kaip vilkiukės virtuvėje šeimininkavo

Penktadienis, atrodo, buvo visai neypatingas… Vėl geležinkelio stotis, nerimastingi tėveliai, nekantrus žvilgčiojimas į švieslentę, pranešančią, kada atvyks mūsų traukinys. Lauke rudeniška dargana.. Traukiniui pajudėjus skubama pasipasakoti, ką kuriai tėveliai šį sykį kuprinėn įdėjo. Puota ištaiginga - turime sausainių, saldainių, sumuštinių, guminukų…

Žaliuoju troleibusu pasiekus Kauno centrą reikia dar šiek tiek paeiti. Atrodo, tik trys žingsniai, bet valgyti juk norisi! Skautų name daug didelių, nepažįstamų brolių ir sesių. Baugoka.. Bet iš smalsumo galima visas baimes pamiršti. Juk čia tiek daug visokių kambarių kambarėlių, o juose dar daugiau įdomybių! Besipažindinant su skautų namu, vienas iš kambarių pavirsta kino teatru. Čia ne tik galima pamatyti Tautinės stovyklos “Legenda tęsiasi” filmą, bet ir vakarienė pristatoma karšta ir tiesiai po nosimi! Žinoma, kartu su karšta ir labai gardžia kakava. Ech, kaip gerai, kai vadovai viską padaro!

Šeštadienis. Vadovai vis dar snaudžia, valgyt norisi, bet žadint
irgi nedrąsu. Ką daryt? Kol vadovai žiovauja, vilkiukės pačios serviruoja stalą ir kruopščiai visiems išdalina dribsnius su jogurtu. Gera pradžia, kaip sakoma, pusė darbo. Rikiuotė šiek tiek suglumina. Kas sugalvojo, kad jaunesniųjų skautų dieną vadovai turi ilsėtis, o vilkiukės - jiems gaminti valgį? Ne gana to, dar reikia pačioms sugalvoti buvimo virtuvėje taisykles ir, vajė vajė - jų laikytis! 10 taisyklė sako: jei nežinai taisyklių, geriau valgio negamink (suprask - gali dar kokia nelaimė nutikti!)

Smulkmenėlė. Norint gaminti maistą, reikia turėti iš ko tai daryti. Ar tikrai norit išgirsti istoriją apie tai, kaip 9 sesės ir brolis Kęstas apsipirkinėjo? Viską apibūdina brolio frazė, mums dar net neįpusėjus: “Ai, aš gal prie išėjimo palauksiu…”

Kol Bitės su pasimėgaujimu ruošė (ragavo?) sausainius tinginiui, Filmukės turėjo sunkesnę užduotį. Reikėjo nuskusti kalną bulvių, supjaustyti jas ir, vėliau, iškepti.

Popiet šiek tiek pailsėjus, atėjo metas rimtai diskusijai. Į ją vilkės susirinko apsiginklavusios pačių šiaip ne taip nuskustomis morkomis. Ant stalo gulėjo ir du, smalsumą žadinantys čipsų pakeliai.

Paragavę tiek vienų, tiek kitų pasidalinome savo nuomonėmis ir žiniomis. Pasirodo, skanu yra ir čipsai ir morkos, bet neaišku, ar čipsuose yra vitaminų. Tėveliai čipsų neleidžia daug valgyti, ir, mamos vengia juos dėti į sriubą ar salotas. Skautai stengiasi būti taupūs, o va čipsų paprastai būna tik pusė pakelio! Pabaigai neapsiėjom be žaliosios nuomonės. Čipsų pakeliai - nemedžiaginiai. Didele persvara pliusų ir minusų vakarą laimėjo… MORKOS!

Po diskusijų, kaip bebūtų tai keista, vėl išalkome. Šį sykį rimtuoju patiekalu - makaronais rūpinosi Bitės, o Filmukės demonstravo savo kūrybinį talentą torto gamyboje. Talento buvo daug, tad ir tortai atsirado visi du

Sutemus atėjo laikas vakaro smagybėms. Bitės ir Filmukės dar sykį įrodė savo kūrybiškumą pristatydamos po puikų vaidinimėlį. Ar vilkiukės galėtų padainuoti šimtą dainų? Manau ramiai… Nes šį vakarą ties dešimta sustojome tik iš didelio pavargimo. Juk per dieną tiek daug visko nuveikėme! Patogiai įsitaisę ant čiužinių ragavome tinginį ir mėgavomės kitais kino teatro teikiamais malonumais… Ne visos galėtų pasigirti mačiusios visą filmą - nedorėlės akys merkėsi ir merkėsi…

Sekmadienį vadovai pradėjo pareiškimu, kad maži vaikai, o ypač mergaitės puikiai tinka pusryčiams. Pusryčiai atsirado greitai. Net labai. Pasistiprinę iškeliavom į pamirštų karuselių parką sekmadieniškai pasimankštinti. Mums padėjo daugybė laiptukų ir senos senos karuselės, kurias sesių tvirtybė privertė vėl suktis.

Visą rytmetį mintys, šnekos ir akys sukosi aplink šaldytuve grakščiai įsitaisiusius tortus. Pagaliau gavus progą jų paragauti buvo detaliai aptartos skonio subtilybės ir nuspręsta, kad užskaitom. Juos ne tik skanu valgyt, bet ir labai smagu gaminti, o kas gali būti geriau už tokį komplektą?

Tortai tortais, o tėvelių, va, visai pasiilgt ėmėme. Metas ruoštis kelionei namo. Kol bitės atkakliai kovojo su grikiais, FIlmukės ėmėsi tvarkymo darbų. Maksimalizavus pajėgas skautų namas sutvarkytas. Iš kokio ketvirto karto, bet vis šis tas. Papietavus teko dar sykį susitvarkyti, nes.. na, taip būna.

Tuo metu, skautų name visa idiliška ir vilkiška ramybė ėmė ir subliuško it oro balionėlis. Iš kažkur viens po kito ėmė dygti broliai. Būtų buvę keista, jei jie nebūtų buvę alkani. Įžvalgiai sesių sutaupytas vienas tortas dingo net sumirksėt nespėjus.. Broliai kaip atsirado, taip staigiai ir dingo, o mes kažkelintą sykį susitvarkėm ir patraukėm namo. Vėl žalias troleibusas, dar vienas netikėtas susitikimas su skautais stotyje, ir ramus traukinio dardesys artėjant link Vilniaus.

Savaitgalis buvo nepakartojamas. Mes ne tik išmokome gaminti maistą, bet taip pat:

http://www.youtube.com/watch?v=WeN2VMF47kg

Aprašė sesė Jorė
Keliavo Kernavės tunto Kregždučių draugovės vilkiukės
ir jų vadovai Jorė, Kęstas, Beta, Giedrė ir Saulė.

Kas Naujo?

Skautų naujienos

2008-10-06

Kaip vilkiukės virtuvėje šeimininkavo