2009-04-27

Vilniečiai nustebinti. Slibinai nugalėti. Miestas pažintas.

„Oho, kiek daug skautų! Turbūt šiandien vyksta jų sąskrydis!" - šeštadienį Vilniaus senamiestyje vaikštinėjantiems miestiečiams teliko stebėtis... Visur - ledainėse, Sereikiškių parke, siauriausiose senamiesčio gatvelėse ir net Mc Donald'e buvo pilna kaklaraiščiuotų ir uniformuotų, nuo ausies iki ausies besišypsančių skautų.

Net ir dideliame mieste 800 gerų žmonių - tikrai ne lašas jūros. Ir visai nesvarbu, kad mažiausiam jų turbūt net šešerių metų nėra. Jie, kaip ir jų globėjas Šventas Jurgis - išmintingi, drąsūs ir nuolat budintys.

Tą kiekvienas skautas galėjo pademonstruoti pavasario šventės programoje. Jaunesniesiems skautams puolant pilį prireikė pademonstruoti gebėjimą sėlinti, vikrumą, gudrumą ir atkaklumą. Skautai ištvermingai kopė Trijų kryžių kalno viršūnėn, išbandė savo akylumą skaičiuodami bažnyčių bokštus, o riteriškumą - padėdami vilniečiams pereiti judrias sostinės gatves. Patyrę skautai kaip riešutus krimto sunkiausius galvosūkius, kartu keliaudami po gražiausias senamiesčio vietas,
kurių ne visas žino nuo gimimo Vilniuje gyvenantys!

Vadovai taip pat nedykaduoniavo. Susirinkę į Vilniaus skautų centrą jie mintimis grįžo 20 metų atgal. Juk būtent tada Lietuvoje atsikūrė skautai! Pokalbyje dalyvavo nemažai aktyviai prie skautų atsikūrimo prisidėjusių brolių ir sesių, tad buvo galima išgirsti tikrai puikių istorijų.

Sako, kad gurgiantis pilvas - geriausias kompasas. Su jo pagalba visi lengvai rado Vilniaus širdyje pasislėpusį Technikos bibliotekos kiemelį kur jau garavo košė ir arbata. Pasistiprinusių skautų laukė koncertas. Jame pasirodė nors ir ne daug, bet labai įvairių atlikėjų. Buvo ir scenos pašonėje iš koncerto belaukiančių vilkiukių susiformavęs kvartetas (atlikta daina „Mano namai"), ir kviestiniai svečiai - „Liūdni slibinai". Šie savo liūdnomis dainomis pavergė visų klausytojų širdis ir baigę savo pasirodymą kaliausės arija iš jiems vieniems težinomos operos kartu baigė ir visą šventę.

Nors kiemelis jau buvo ištuštėjęs, šventės organizatoriams skambėję plojimai ir „Hip valio!" nestokojo garsumo. Išklausę Vyr. skautininkės žodžio, ištvermingiausieji sustojo ratan paskutinei dainai, bet net po jos neskubėjo skirstytis...

Kas sukviečia kasmet apie tūkstantį Lietuvos skautijos narių – vaikus, jaunimą, jų vadovus – į Pavasario šventę – skautiškas Jurgines? Vienybės jausmas! Draugų iš visų Lietuvos kampelių ilgesys! Noras pažinti ir patirti nauja! Tai įskaičiau laiminguose šventės dalyvių veiduose. Sušurmuliavęs, skautiškais kaklaraiščiais sumirgėjęs Vilnius tapo gyvu kvietimu ir neskautams nusipurtyti žiemos sąstingį ir daugiau buvoti
gamtoje: judėti, bendrauti, kurti artimiausią aplinką gražesnę nei radome. Džiaugiuosi visų brolių ir sesių entuziazmu, dėkoju Vilniaus krašto vadovams už nuoširdų darbą Lietuvos skautijos labui." Šventei pasibaigus mintimis dalinosi Vyr. skautininkė Rasa Dumčiūtė.

Skautiškas ačiū šios puikios šventės organizatoriams, pagalbininkams ir, žinoma, visiems dalyviams!

Apie šventę:

alfa.lt
balsas.lt
Vilniaus diena

--
Lietuvos skautijos informacija

Kas Naujo?

Skautų naujienos

2009-04-27

Vilniečiai nustebinti. Slibinai nugalėti. Miestas pažintas.