2010-01-12
Sugrįžus į Sausio 13-ąją
[i] „Nežinau, kas mane tą vakarą „nunešė“ prie TV bokšto. Tokia gausybė žmonių! Nepažįstami žmonės glėbesčiavosi, nuoširdžiai bendravo. Visi nerimaudami laukė įvykių. Balsas iš garsiakalbio nuolat kartojo, kad būtumėme stiprūs, tvirti, kad Lietuvos radijas ir televizija su mumis. Mano akys buvo pilnos ašarų ir tą vakarą jaučiausi labai tvirta...“ [/i](Danutė Andriuškevičienė) Nuo lemtingosios 1991 sausio 13 d. praėjo 19 metų. Tai tarsi jaunuolis, ką tik baigęs mokyklą. Mažam skautukui jis atrodo jau didelis ir daug žinantis, o saugusiam skautui – labai jaunas ir dar tik be galo daug patirsiantis ateityje. Tas jaunuolis – Lietuva. Keli iš mūsų iš tikrųjų supranta, koks sudėtingas, nepaprastai daug pasiaukojimo ir stiprybės pareikalavęs buvo jos, mūsų Lietuvos, iš(si)laisvimas? Šia proga s. v. Algis Statkevičius sutiko pasidalinti savo prisiminimais: