2011-07-27

9-iomis vinimis sukalta Šiaulių krašto vasara

„Aš – vinis, tu – vinis, mes kartu – tai „PašVINIS!“ – vieną šeštadienio pavakarę nuaidėjo Kurtuvėnų regioninis parkas (Šiaulių r.). Kaip ir kiekvieną vasarą, palapines išsiilgtojo Pašvinio ežero pašonėje išskleidė bemaž 200 įvairiausio amžiaus Šiaulių krašto skautų bei keletas svečių. 9 stovyklos dienos žadėjo ypatingą skautišką dvasią, aibę nuotykių, nepatirtų įspūdžių, intriguojančių naujovių, kurių neapkartino nei iš giedro dangaus staiga prapliumpantis lietus, nei dantimis iš džiaugsmo kalenantys uodai.

Stovykla buvo turtinga įžodžių. Išėję skautiškų išbandymų ir asmeninio apsisprendimo kelią visas būrys vilkiukų, skautų, patyrusių skautų, pora suaugusiųjų ir viena vyr.skautė ilgam įsimins šią – jų įžodžio – stovyklą!

Šiemetinės stovyklos programos vinis „sukalė“ sesė Rasa Dumčiūtė. Kažin, ar kam pritrūko veiksmo, azarto, adrenalino – jų, kaip ir romantikos, emocijų bei paprastų skautiškų malonumų dozė buvo subalansuota ir pirmąkart stovyklaujančiam vilkiukui, ir auksinę žvaigždutę seginčiam vyčiui.

Kiekvienas rytas stovykloje išaušdavo su nauja „vinimi“ – tam tikra tema, aplink kurią sukosi visas dienos veiksmas. Sporto diena su tradicinėmis tinklinio ar kvadrato varžybomis, „Petankės" žaidimu, gyvosiomis šaškėmis ir skautiškais žaidimais tebuvo apšilimas prieš Strateginio žaidimo dienos kovas. Pasiskirstę į Žemės, Oro, Vandens ir Ugnies komandas, skautai įnirtingai ieškojo miškuose pasislėpusio Avataro, grobė priešininkų vėliavas, ėmė belaisvius, o ir vėliau niekaip negalėjo nurimti, iki išnaktų aptarinėdami mūšio eigą...

Patyrusių skautų diena žadėjo nuotykius jaunesniesiems – skautai išsirengė į žygį, kuriame atlikinėjo įvairias užduotis, vilkai mokėsi naujų skautiškų žaidimų, o popiet visi kartu įsijungė į azartiškas „Kupranugarių lenktynes“. Šį rolių žaidimą iš vokiečių kalbos išvertė psktn. Eglė Naimavičienė – mielai juo dalijamės su visais (prisegta).

Tačiau ne tik žaidimais skautas gyvas. Todėl vieniems sveika pasikartoti, kitiems – susipažinti su skautavimo pagrindais. Tą puikiausiai buvo galima įgyvendinti per Tėvelių dieną, kai visi apsilankiusieji stovykloje buvo pakviesti pasimokyti skautoramoje. Ne visi tėveliai greitai įsidėmėjo brolio Šarūno Andriulevičiaus švilpuko signalus, sesės Linos Dzimidaitės demonstruojamas laužų rūšis ar sesės Irmos Gorytės nagrinėjamus skautų priesakus – kur kas paprasčiau buvo perprasti žolių kilimėlio audimo, taisyklingo vėliavos lankstymo, pirmosios pagalbos teikimo paslaptis ar Kimo žaidimo subtilybes.

Nepamirštas tądien ir visų pasaulio lietuvių kartu giedotas Lietuvos Respublikos himnas, po kurio vykusiame vakaro lauže kiekviena pastovyklė išradingai pavaizdavo tikrą ar išgalvotą Lietuvos karaliaus Mindaugo gyvenimo epizodą.

Visgi pačios originaliausios buvo Oro/Radijo bangų ir Jūrų skautų dienos. Oro dieną ilgiausiai miegojusieji atsibudo nuo keisto garso – tarsi visas uodų spiečius zyztų aplink palapinę. Netrukus paaiškėjo, kad į stovyklą atskrido... lėktuvai! Ne bet kokie, o radijo bangomis valdomi, pademonstravę įspūdingus viražus bei nufotografavę stovyklą iš oro. Kol vieni, užvertę galvas, ganė danguje lėktuvėlius ir žaidė oro lėktuvėlių smiginį, kiti prie ežero stebėjo radijo bangomis valdomų automodelių lenktynes ir savadarbių laivų pasirodymus – taip Oro dieną praturtino Šiaulių jaunųjų technikų centro atstovai.

O popiet teko pamiklinti kojeles ir pasukti galveles. Instruktuoti Šiaulių jaunųjų turistų centro narių, gavę žemėlapius, skautai dalyvavo orientaciniame bėgime, o jį įveikę, dar turėjo progos išmėginti nematomas, bet galingas radijo bangas, dalyvaudami sportinės radiopelengacijos būrelio atstovų surengtame orientaciniame žygyje su racijomis, vadinamoje „Lapių medžioklėje“. Vieni pagavo „lapę“, kiti tik erkę, treti vos rado kelią atgal, bet visi džiaugėsi įsimintinais potyriais bei dar vienu neeiliniu susitikimu – stovyklą aplankė Šiauliuose misiją atliekantys NATO kariai iš Prancūzijos (kurių vienas – paauglystėje buvęs skautas!), papasakoję apie naikintuvų pilotų kasdienybę ir palinkėję skautams sparnuotų svajonių.

Taip ir pasibaigė Oro diena, akimis palydint ežerą gaubiančias sutemas nušvietusius dangaus žibintus, nusinešančius kiekvieno skauto karščiausią svajonę...

Jūrų skautų dienos vinis, žinoma, ir buvo į svečius atvykę jūrų skautai. Iš Vilniaus ir Kauno, su didžiausia priekaba baidarių! Kur jūrų skautai – ten ir vanduo. Pastarojo tądien tikrai netrūko: Pašvinio ežere virė atkaklus jūrų mūšis tarp baidarių ir katamaranų įgulų, medžių pavėsyje kilo vandens karas, vilkiukai nešiojo vandenį vienoje iš estafetės rungčių, o dieną vainikavo ant ežero suliepsnojęs plaukiojantis laužas. Ar tik neatsiras jūrų skautų Šiaulių krašte?

Kadangi skautams vandens visuomet atrodo per mažai, šlapiosios pramogos persikėlė ir į paskutiniąją dieną. Kiekvienas norintis galėjo iki soties prisimojuoti irklais ežere, o pageidaujantys po fizinio krūvio ir nusiprausti, buvo pakviesti nusileisti nuo „Muilo kalniuko“. Vandens pramogų sąrašą papildė netikėtai prapliupęs lietus, po kurio liko paskutinė stovyklos atrakcija – vyčių ir kandidatų paruoštas kliūčių ruožas, kiekvienais metais vienų laukiamas su nekantrumu, kitų – su pasibaisėjimu.

Neatsidžiaugdami niekad Pašvinyje nematytais biotualetais, skautai kur kas mažiau džiaugėsi kasdien pastovykles „prašukuojančia“ sesės Irmos vadovaujama Švaručių skiltimi, pro kurios akis nepraslydo nė menkiausia netvarka. Tvarkingiausia pastovyklė džiaugėsi saldžiais prizais, visi kiti įtarė viešųjų ir privačiųjų interesų konfliktą – juk nugalėjo sesės Irmos draugovė (cha cha). Bet prizų ir siurprizų trūkumu negalėtų pasiskųsti nė vienas

Šiemet stovykla buvo unikali savo naujovėmis. Sesės Eglės Kasperavičiūtės sumanymu ir „Kupolės“ vyr.skaučių būrelio pastangomis šalia štabo įsisteigė skaitykla. Joje kiekvienas, besisūpuodamas hamake ar prisėdęs ant rąsto, galėjo rasti kuo pamaitinti savo sielą – nuo senai naujos „Skautybės berniukams“ ar „Išgyvenimo vadovo“ iki meno pamokų ar Šventojo Rašto.

Kuriems neužteko teorinių pamokymų, tie turėjo puikią progą stovykloje įgyti vieną iš trijų siūlomų skautiškų specialybių. Jau įprastas pirmosios pagalbos teikėjo ir laužavedžio specialybes šiemet papildė eksperimentinė lankininko specialybė! Skautai, vadovaujami brolių Seržo Staponkaus ir Tado Lukoševičiaus, su didžiuliu užsidegimu gaminosi lankus bei strėles, entuziastingai treniravosi, klausėsi istorinių pasakojimų, o paskutinį stovyklos vakarą surengė įspūdingą ugnies šou, liepsnojančiomis strėlėmis įkūrę stovyklos uždarymo laužą.

Laužu stovyklos staigmenos nesibaigė – visus į ežero pakrantę sukvietė tiesiog ant žolės įsikūręs naktinis kino teatras! Jį atgabeno „Kinobusas“, lankantis visos Lietuvos vaikus bei jaunimą ir edukaciniais-kultūriniais tikslais supažindinantis juos su kino menu.

Aktorius Antanas Surgailis pakvietė mūsų stovyklautojus į filmo „Tadas Blinda. Pradžia“ kūrimo užkulisius, vėliau visi žiūrėjome trumpametražius filmus, o ištvermingiausiems stebint pripažinimo pelniusius kino kūrinius ėmė ir brėkšti...

Stovyklos viršininkė Janina Žvirblytė-Paslavičienė tiki, kad kiekvienas stovyklautojas – skautas, vadovas, savanoris – rado sau kažką, ką drąsiai galėtų pavadinti savo stovyklos „vinimi“. „Vinių paštu“ gautas netikėtas laiškas, žemuogių iš draugo saujos valgymas, padrąsinantys kunigo žodžiai Šv. Mišiose, ilgai laukto susitikimo džiaugsmas, skambios dainos prie kaitraus laužo, įžodžio metu drebantis balsas ar malonus žygio nuovargis – tai ir daugybė kitų nuostabių momentų išliks užfiksuoti ne fotonuotraukose, o širdyje, ir primins, kaip gera buvo ten, numylėtame Pašvinyje.

Skautus pasiekė kepyklos „Gardėsis“ dovanoti tikrai gardūs duonos gaminiai!

Stovykla iš dalies remta LiJOT, LS ir Ateitininkų federacijos vykdomo projekto TAPK lėšomis.

Emilija Karoblytė
Šiaulių kraštas

Kas Naujo?

Skautų naujienos

2011-07-27

9-iomis vinimis sukalta Šiaulių krašto vasara