Kas Naujo?

Skautų naujienos

2012-01-24

BP gyvenimo istorija. Skautybės mintis, jos pasisekimas ir išplitimas

Ketvirtoji pasakojimo apie BP dalis

Šis vyr. sktn. St. Jakšto pasakojimas spausdintas knygoje "Tau, vadove" (1977 m)

Pirma dalisantra dalis, trečia dalis


 

Dirbdamas su kareiviais ir atlikdamas visą eilę svarbių žygių, BP pastebėjo, kad patikėjimas jaunuoliams svarbių uždavinių visada davė gerus rezultatus ir užtikrindavo laimėjimus.

Baigiant karjerą kariuomenėje, pasiekus didžiausio pasisekimo ir pakilimo, BP ir kilo skautų idėja.

Po Mafekingo jam atsiskleidė du keliai. Pirma, BP iš buvusių Mafekingo jaunųjų didvyrių gaudavo daug laiškų, į kuriuos jis atsidėjęs atsakydavo. Apsupime jis pamatė, kaip naudingi gali būti berniukai, jei jiems patikėta atsakomybė.

Antra, tai jo kariška „Žvalgybos vadovo“ (Aids to scouting, 1899) knyga. Sugrįžęs Anglijon, jis buvo nustebintas, matydamas, kad jo knyga naudojama mokyklose, kaip metodas pastabumui ir atminčiai lavinti. Be to, ir William Smith, berniukų brigados įkūrėjas Mafekinge, taip pat atkreipė BP dėmesį, kad žvalgybos ir pastabumo mokymas turi didelę įtaką berniukų auklėjime. Todėl šių paskatinimų įtakoje BP visą savo ilgametį patyrimą ir medžiagą susistemizavo ir, norėdamas dar kartą savo patyrimo sėkmingumą patikrinti, jis 1907 m. surengė Brownsea saloje specialią stovyklą, parinkęs jon 20 įvairių profesijų ir išsilavinimo berniukų. Darbas toje bandomojoje stovykloje patvirtino jo metodo tikrumą ir auklėjimo rezultatų sėkmingumą. BP stovyklos rezultatais buvo patenkintas.

Sekančiais metais jis skautybės idėją „Skautybės berniukams“ knygoje paskelbė Anglijoje, iš kurios ji žaibu apėmė visą pasaulį. „Skautybė berniukams“ susilaukė didelio pasisekimo ir per visą BP gyvenimą svetimųjų kalų vertimais jos pasirodė daugiau kaip pusė milijono egzempliorių.

Skautybės pasisekimas ir išplitimas

Nors BP labai mėgo savo profesiją, bet skautybės labui jis išstojo iš kariuomenės ir pasišventė berniukų auklėjimo darbui. Prieš šį sprendimą BP buvo dar paveiktas pastebėjusių naujo auklėjimo vertę karaliaus Eduardo VII ir karo sekretoriaus Lordo Haldane. Lordas Haldane taip įvertino skautybės reikšmę ir jos kilimą: „Aš jaučiu, kad jūsų skautų organizacija turi didelę reikšmę ateičiai ir tai, galimas dalykas, bus jūsų didžiausias pasitarnavimas m9sū kraštui, kuriam jūs save pašvenčiate“.

Kartą pažadinta skautybės mitnis, kaip sakiau, kilo žaibu. Nespėjus 1908 metų pradžioje pasirodyti „Skautybės berniukams“ knygai, tų pačių metų gale Anglijoje jau buvo skautybės idėjos kelyje išsirikiavusių 60000 skautų. Greit kylanti ir vis plačiau apimanti jaunimą skautybė jau savo pradžioje susidūrė su nemažomis kliūtimis. To laiko visuomenė ir ypač mokykla skautus dėl jų „keistos“ uniformos, gero darbelio, kilmės, auklėjimo metodų sutiko labai nepalankiai ir net su pašaipa. Skautybei buvo prikišama, kad ji per maža praktikuojanti fizinį lavinimą, kad ji esanti militaristinė ir t.t. Tačiau naujasis sąjūdis, sukėlęs to meto pedagogų tarpe beveik revoliuciją, nesulaikomai kilo ir plėtėsi. Neabejodamas pasisekimu ir naujojo sąjūdžio sistemos tikrumu jau pirmomis skautybės kilimo dienomis BP beveik visą savo laiką pašventė šiai jo paties pažadintai skautybės idėjai sėkmingai įgyvendinti ir ją apipavidalinti įstatų, programos, uniformos ir kt. atžvilgiu.

Dabar BP nežinojo nė „poilsio žodžio“, nes tik miegas pakeisdavo jo darbą. Jo asmenybė didelę rolę lošė darbo pasisekime. Jis pats buvo suaugęs su tuo, ką jis skelbė ir ko mokė. Jis nekėlė jokių pretenzijų ir, nežiūrint to, kad jis dabar susilaukė daug gerbėjų, liko visada draugiškiausiu ir pašnekesiuose ir darbe. Savo metodo idėja, savo pasišventimu BP nejučia įsigijo visame pasaulyje draugų, pasišventusių eiti kilniųkų žmonijos idealų ir artimos bičiulystės keliu.

BP ne tik anglų dominijos ir kolonijos, bet jau ir kiti kraštai kviečia pas save, kad jis pasidžiaugtų gražiu skautybės kilimu. Taip jis pradėjo visą eilę kelionių po pasaulį, kurios padėjo sujungti pasaulio skautus į vieną šeimą. Dabar buvo atvertos durys tarptautiniam jaunimo bendravimui, sąskrydžiams, stovykloms, konferencijoms. O tas turi begalinės reikšmės draugiškumui, kurio pamatų net nelaimės neįstengia sugriauti. Brolybės ir artimo meilės idealas nenutrūkstama gerųjų darbų grandine surišo meilės ryšiais visų pasaulio tautų ir rasių jaunimą.

Gal geriausia skautų organizacijos kilimo iliustracija bus ta, jei pažymėsime, kad dabar pasaulio skautų brolijoje yra daugiau kaip 3 milijonai berniukų ir apie pusantro milijono mergaičių (red. p. 2011 m. WOSM nariais buvo per 30 milijonų skautų ir skaučių).

Ta pačia proga pravers paminėti ir Lietuvos skautų kilimą.

Skautybė į tarptautinį bendradarbiavimą veda su visomis gimtojo krašto tradicijomis, dvasinėmis vertybėmis, kylančiomis iš tėvynės meilės. Ne vienas yra skaitęs F.W. Foesterio „Jaunuomenės auklėjimą“. Čia tik primitinos tam charekterizuoti jo šios mintys: „Nes aš niekaip neįsivaizduoju žmogaus neprisirišusio visa širdimi prie gimtosios žemės ir gimtųjų žmonių, nemylinčio tautos, kurios būdą jis yra įsikvėpęs nuo pat mažens, kaip savo krašto orą, kurios kalbos jam sakoma kiekvienas meilės ir paguodos žodelis, - tautos, kurios žmonės yra jam lyg broliai, seserys, nes jis turi su jais bendrų švenčių ir bendrų gedulingų dienų.  Žmogus yra ne tik savo tėvų vaikas, bet taip pat ir savo krašto, savo tautos ir jos istorijos vaikas“.

Tačiau su tuo pačiu Foersteriu reikia prisiminti, kad ir „iš tikro, mūsų gyslose plaukia visos žmonijos kraujas. Mes nesame vieni – mes negalime atsiskirti nuo žmonijos, ji yra mūsų bendroji motina. Atsiminkime tai visados, sutikę vieną jos sūnų – mūsų brolį... Kaip maldoje, kad mes atmename visus žmones, kurie mums yra brangūs ir kuriems mes gero trokštame, neįvardindami kiekvieno skyrium, taip lygiai privalome brolišku jausmu aptrėpti ir tolimiausius žmones, kad ir visai jų nepažindami...“

Šiuo pagrindu atausta skautybė.

Lietuviai visada bendradarbiavo su kilnių idėjų pasauliu, pasauliu, kuris nesudaro pavojaus tautinei egzistencijai ir kūrybai. Skautybė gi kilo iš laisvės kraštų, tad ji Lietuvos jaunimo ir buvo širdingai priimta. Skautybė Lietuvije gimė su pačia nepriklausomybe. Tiesa, pradžioje ji buvo vieniša, kai kieno net pajuokiama. Net ir mokykla jos šiltai nepriglaudė. Tačiau atkaklus pirmųjų pasiryžimas įstengė pasėti ją Lietuvos jaunimo širdyse. Ligi 1924 metų ji išaugo tiek, kad drąsisi įstojo į Tarptautinį Skautų Biurą ir drauge į pasaulio skautų šeimą. Po to ji dar drąsiau kuriasi, įgydama daug jaunimo ir kt. simpatijų.

Didelį džiaugsmą išgyveno Lietuvos skautai, kai BP kelių šimtų savo vienminčių lydimas, 1933 m. aplankė Palangos specialioje priėmimo stovykloje Lietuvos skautišką jaunimą. Keli tūkstančiai mūsų skautų parodė, kad skautybės idėja radusi platų atgarsį ir gyvą pritarimą ir Lietuvoje.

Ten susitiko dvi didelės skautiškos stovyklos, tačiau širdyse juto esą vienoje didelėje skautiškoje šeimoje. Ir vieni ir kiti, išsiskirdami, išsivežė gražiausius bendradarbiavimo jausmus ir pasiryžimą, dirbant savo tėvynėms, kurti gražesnę žmonijos ateitį.

Dievas, tėvynė ir artimo meilė buvo ir bus geriausiu kelrodžiu lietuviams skautams bujoti ir klestėti. Ir ateityje tiems, kuriuos jungia tėvynės ir artimo meilė, Dievas, tikėkim, padės pakelti kančias, vargą, ištrėmimą ir palaimins laisvės pastangas!

http://www.skautai.lt/index/article/id/896#mce_temp_url#sužinosi, kaip BP kūrė priesakus ir kitus skautybės pagrindus